Anglų grynakraujis žirgas – folblutas, kuris sukūrė šiuolaikinį jojimo sportą

Anglų grynakraujis žirgas Folblut, kuris sukūrė šiuolaikinį jojimo sportą
fot. equishop.com

Greičio virš 70 km/h šuoliuojant, aukcionų kainos siekia milijonus dolerių, o kiekvieno šiuolaikinio grynakraujo kilmės linijoje – vienas iš vos trijų XVII amžiaus protėvių – angliškasis grynakraujis arklys tikriausiai yra pati išskirtiniausia veislinio gyvūno rūšis pasaulyje. Lenkijoje jis liaudiškai vadinamas ” folblutu ” arba “angliku”, nors oficialus pavadinimas – Thoroughbred. Tai uždara veislė, auginama daugiausia lenktynėms, kurios veislinė knyga su pedantišku tikslumu vedama jau beveik 300 metų.

Kuo išsiskiria folblutas? Trumpai tariant:

  • lengva, elegantiška kūno sandara – ilgos kojos, grakštus kaklas, švelni galva
  • karštakraujis temperamentas – didžiulė energija, jautrumas, kartais nervingumas
  • ekstremalus greitis ir ištvermė – joks kitas arklys nepasiekia tokių rezultatų hipodrome

Tai arkliai patyrusiems raiteliams, kurie geba kieruoti šiuo sprogstamu potencialu.

Folblutas iš Newmarket – kodėl šis žirgas vis dar neturi sau lygių

Anglų grynakraujis žirgas

nuotr. equestrian.studio

Kodėl ši tema vis dar aktuali? Nes žirgų lenktynės yra pasaulinis milijardų vertės verslas, o grynakraujai angliški žirgai genetiškai daro įtaką beveik visiems šiuolaikiniams sportiniams žirgams – nuo konkūrų iki trikovės jojimo žirgų. Tuo pačiu ši veislė kelia diskusijų: veisimo etika, orientuota tik į rezultatus, jaunų žirgų traumos, finansinis spaudimas. Žavesys čia persipina su klausimais apie gerovę. Tačiau prieš pereidami prie ginčų, susipažinkime su istorija – nuo pirmųjų risnojimų Newmarket iki šių dienų lenktynių hipodromų.

Nuo Byerly Turko iki Kentucky Derby – grynakraujų anglų veislės istorija

Šių dienų folblutas yra beveik keturių šimtmečių atkaklios atrankos rezultatas – nuo tada, kai XVII amžiaus anglai sugalvojo sukryžminti rytietiškus žirgus su vietinėmis kumelėmis, vertomis lenktynių. Ir iš esmės šis eksperimentas buvo toks sėkmingas, kad tapo viso šiuolaikinio pasaulio lenktynių šablonu.

Trys grynakraujų tėvai: Byerly Turk, Darley Arabian, Godolphin Arabian

XVII a. pabaigoje ir XVIII a. pradžioje į Angliją atkeliavo trys rytietiški eržilai – Byerly Turk (apie 1680), Darley Arabian (1704) ir Godolphin Arabian (apie 1729). Jie buvo kryžminami su angliškomis „running mares“, vietinėmis kumelėmis, pasižyminčiomis nemažu greičiu. Rezultatas? Apie 95 % visų šiuolaikinių thoroughbredų tiesiogiai kilę iš šių trijų patinų linijų. Tai tarsi pusė žmonijos turėtų tik trijų vyrų genus – genetiškai siauras kaklas, bet veislininkystės požiūriu – įspūdingas rezultatas.

1750 m. buvo įkurtas The Jockey Club, kuris sureguliavo lenktynių taisykles, o 1791 m. išleista General Stud Book – pirmoji uždara veislinė knyga. Nuo tada buvo registruojami tik dokumentuotą gryną kilmę turintys žirgai. Newmarket jau seniai buvo lenktynių centras (pirmosios viešos lenktynės – 1634 m.), tačiau būtent tada veislė įgavo tikrąją formą.

MetaiRenginys
1634Pirmosios viešosios lenktynės Newmarket mieste
1750The Jockey Club įkūrimas
1791Leidimas General Stud Book
1875Kentucky Derby inauguracija JAV

Nuo Newmarket iki pasaulio – kaip Thoroughbred užkariavo pasaulį

XIX ir XX amžius – tai ekspansijos era. Folblutai pasiekė JAV, Airiją, Australiją, Japoniją. 1875 m. Luisvilyje buvo inauguruotos Kentucky Derby – šiandien garsiausios pasaulio lenktynės. Atsirado trigubos karūnos, grupinės lenktynės, milijoniniai prizai. Po Antrojo pasaulinio karo lenktynių pramonė augo kosminiu greičiu – nuo JAV per Japoniją iki Dubajaus.

Lietuvoje pirmieji folblutai pasirodė jau XVIII amžiuje, tačiau veislė niekada taip neįsitvirtino veisime kaip, pavyzdžiui, arabai Janów Podlaski žirgyne. Kariuomenei folblutai buvo vertinami kaip greiti ir ištvermingi žirgai, šiandien veisimas yra nišinis, bet prestižinis – kelios žirgynai išlaiko lenktynines linijas, nors mums dar toli iki Kentucky ar Airijos.

Kon Folblut

nuotr. theequinest.com

Sudėjimas, temperamentas ir galimybės – kaip atpažinti grynakraujį žirgą

Gali atrodyti kaip pasakų arklys – lieknas, harmoningas, blizgantis. Tačiau grynakraujis yra visų pirma bėgimui sukurta mašina. Kiekviena jo kūno dalis per šimtmečius atrankos buvo pritaikyta vienam tikslui: maksimaliam greičiui ir ištvermei.

Sprinterio siluetas: ūgis, kūno sudėjimas, kailio spalva

Tipiškas grynakraujis anglų žirgas siekia 157–175 cm ūgį ties gogu, dažniausiai 162–165 cm. Būdingos savybės:

  • lengva, sausa galva su tiesiu profiliu (be arabiškos nosies kuprelės)
  • ilga, įstrižai išdėstyta mentė, pasvirusi 45–50° kampu – būtent ji suteikia tokį ilgą žingsnį
  • raumenų galūnės su kietais, nedideliais kanopomis
  • trumpi, blizgūs plaukai bėros, kaštoninės, pilkos, kartais juodos spalvos

Statyba tiesiogiai lemia rezultatus. Šienavimo ilgis? Apie 7–8 metrus. Širdis? Proporcingai didžiausia iš visų veislių – 1,2–1,5 % kūno masės, kai kuriems individams net daugiau. Stipri užpakalinė dalis generuoja impulsą, leidžiantį pasiekti iki 70 km/h greitį vieno kilometro distancijoje.

Folbluto temperamentas

nuotr. horsemensguide.com

Folbluto temperamentas – arklys reikliam raiteliui

Energiningas, intelektualus, jautrus iki kraštutinumo. Folblutas yra klasikinis „karštakraujis“ – reaguoja į kiekvieną dirgiklį, reikalauja patyrusios rankos ir reguliaraus, intensyvaus judėjimo. Tai nėra arklys pradedantiesiems. Specialistai jį apibūdina kaip „aktyvią veislę patyrusiems“ – jei nesuteiksite jam darbo, jis pats susiras veiklos. Ir tikriausiai jo idėja jums nepatiks.

Geras pasirinkimas ambicingam sportinio jojimo raiteliui. Tikrai netinka tiems, kurie ieško ramaus palydovo sekmadienio pasivažinėjimams.

Lenktynės, sportas ir laisvalaikis – kur šiandien dirba grynakraujis žirgas

Bėgimo takelis: lygiosios ir kliūtinės lenktynės

Folblutas gimė tam, kad bėgtų – ir tai daro geriau nei bet kuri kita arklių veislė. Jis daugiausia dalyvauja lygiose lenktynėse (1 000–2 400 m) bei kliūtinėse lenktynėse (2 000–4 000 m), ant savo nugaros nešdamas žokėją su balnu, kurių bendras svoris siekia apie 50–60 kg – vadinamoji svorio handicap sistema išlygina galimybes bėgimuose.

Šios industrijos mastas? Pasauliniu mastu kasmet organizuojama daugiau nei 100 000 lenktynių, vien JAV – apie 50 000. Prizų fondai sudaro maždaug 10 mlrd. USD per metus. Pagrindiniai renginiai – Royal Ascot Jungtinėje Karalystėje, Prix de l’Arc de Triomphe Prancūzijoje ar Kentucky Derby JAV – pritraukia milijonus žiūrovų ir milžiniškas pinigų sumas.

PabaigaMetinės lenktynėsPavyzdinės lenktynės
JAV~50 000Kentucky Derby
Didžioji Britanija~9 000Royal Ascot
Prancūzija~6 000Prix de l’Arc de Triomphe

Nuo trasų iki olimpinio pjedestalo

Folblut – tai ne tik lenktynės. Olimpinėje sporto šakoje jis sudaro apie 70% tarp WKKW laimėtojų 2024 m. olimpinėse žaidynėse – jo kraujas dominuoja ir konkūre. Tokios legendos kaip Frankel (14 pergalių, rekordinės pajamos) ar japonų Equinox (greitis virš 70 km/h) rodo, ką gali ši veislė.

Lenkijoje? Nedidelė populiacija – apie 1 500 arklių – daugiausia privačiuose ūkiuose. 2024 m. matomas importo augimas iš Airijos, folblutai bėga hipodromuose Varšuvoje ir Vroclave, o patyrę raiteliai mielai naudoja juos laisvalaikio jojimui. Tačiau šis greitis turi savo kainą – kokią?

Folblut grynakraujis anglų veislės arklys

nuotr. royal-horse.com

Tamsioji greičio pusė – sveikata, dopingas ir ginčai dėl gerovės

Kiekvienas rekordas turi savo kainą – ir grynakraujų atveju ją dažnai moka patys žirgai. Už įspūdingų rezultatų hipodromuose slypi tema, apie kurią lenktynių industrija mieliau garsiai nekalba: traumos, dopingo vartojimas, žirgų likimas po karjeros pabaigos ir ekstremalios atrankos pasekmės.

Traumos ir mirtis trasoje – kiek kainuoja rekordas?

Statistika yra negailestinga. Remiantis American Veterinary Medical Association (AVMA) duomenimis, kiekvienam 1 000 startų tenka apie 1,5 žuvusio žirgo lenktynių trasoje. Gyvūnų teisių organizacijos, tokios kaip PETA, skaičiuoja, kad vien JAV kasdien žūsta apie 2 žirgai – daugiausia dėl kaulų ir sąnarių aparato traumų: pėdos kaulo lūžių, sausgyslių plyšimų, sužalotų čiurnos sąnarių. Problema? Atranka pagal greitį nesiderina su skeletų ištverme.

Dopingas, skerdyklos ir inbridas – pagrindiniai kaltinimai pramonei

Prie to prisideda dar daugiau ginčų:

  1. Dopingas ir skausmą malšinantys vaistai – garsus 2018 m. skandalas, kai Triple Crown čempionas Justify turėjo teigiamą skuteczyn testą, o byla buvo nuslėpta. Tik naujos IFHA antidopingo taisyklės (2025 m.) turėtų tai pakeisti.
  2. Likimas po karjeros – manoma, kad kasmet apie 10 000 grynakraujų patenka į skerdyklas JAV, nes pramonė nesusitvarko su dideliu kiekiu „nereikalingų“ arklių po lenktynių pabaigos. Perkvalifikavimo programos egzistuoja, tačiau jos apima tik nedidelę dalį populiacijos.
  3. Inbred – grynakraujų anglų veislės inbridingo koeficientas siekia 15–20 %, o tai lemia sveikatos problemas ir vaisingumo sumažėjimą. Lenkijoje ši tema išryškėjo 2016–2020 m., kai vyko ginčai dėl valstybinių žirgynų (tokių kaip Janów Podlaski) valdymo ir veisimo metodų.

Branša ieško sprendimų – bet apie tai netrukus.

Holblut Veislynas

nuotr. madeupinbritain.uk

Veisimas, genetika ir folblutų pasirinkimas – praktiškas vadovas Tau

Jei galvoji apie folbluto įsigijimą, tai gerai – tačiau atmink, kad tai nėra paprastas arklys. Tai gyva investicija, beveik 300 metų vienoje veisimo knygoje įrašytų genų derinys ir gana tiksliai apibrėžtos taisyklės. Prieš išleisdami pinigus, verta suprasti, kaip toks arklys atsiranda ir į ką atkreipti dėmesį apžiūros metu.

Nuo genų iki žirgyno – kaip auginamas grynakraujis žirgas

Anglų grynakraujai žirgai yra uždara populiacija – kiekvienas individas privalo turėti protėvius, įrašytus į General Stud Book. Nėra „tariamai grynakraujis“ – arba yra knygoje, arba ne. Nuo XXI amžiaus pradžios dauguma šalių (pvz., JAV nuo 2001 m.) reikalauja DNR testų, kad būtų patvirtinta kilmė. Žirgai turi 64 chromosomas (ne 66, kaip kartais klaidingai nurodoma), bet techniškai tai detalė laboratorijai – tau pakanka žinoti, kad DNR patikrina kilmę ir aptinka tam tikras paveldimas ligas, pvz., MSTN mutacijas, susijusias su ištvermės distancijomis.

Veisimas? Nėštumas trunka apie 340 dienų. Sveiki dvyniai – retenybė; dauguma veisėjų pašalina vieną embrioną, nes persileidimo rizika per didelė. Treniruojamam žirgui reikia 20–30 kg avižų per dieną plius šienas – tai nemažos išlaidos, kol jis apskritai pasirodys hipodrome.

Kiek kainuoja folblutas ir kaip išsirinkti tinkamą sau

Kainos? Vienmečiai kainuoja nuo 10 000 USD už paprastą arklį, o gerai kilmingi siekia iki 500 000 USD. Elitas kainuoja milijonus – Fusaichi Pegasus po pergalės Kentucky Derby buvo parduotas sindikatui už maždaug 70 mln. USD. Anglų grynakraujis yra investicija, kurią reikia gerai apgalvoti.

Į ką atkreipti dėmesį perkant:

  • Tikslas: lenktynės, trikovė, laisvalaikis – kiekvienam naudojimui reikalingas skirtingas temperamentas
  • Veterinariniai tyrimai (sąnarių rentgenas, širdis, plaučiai)
  • Kilmė – patikrink protėvių rezultatus, ne tik tėvo
  • Genetiniai testai: MSTN (polinkis į nuotolius), ligų žymenys
  • Charakteris – stebėk arklį garduose ir lonžiruojant

Nepirk emocijų vedinas. Paruošk biudžetą veterinarui, treneriui ir pašarams – nes pats arklys yra tik pradžia.

Folbluto ateitis – kas laukia greičiausio pasaulio žirgo?

Nuo XVII amžiaus pradžios Anglijoje iki šiuolaikinių pasaulio lenktynių trasų – grynakraujis žirgas nuėjo įspūdingą evoliucijos kelią. Šiandien tai žirgas, kurio greitis, ištvermė ir genetika suformavo daugumą šiuolaikinių sportinių veislių, o lenktynių pramonės vertė siekia apie 50 milijardų JAV dolerių per metus. Tačiau kas toliau? Kur krypsta greičiausio pasaulio žirgo veisimas ir kokių pokyčių galime tikėtis artimiausią dešimtmetį?

Anglų grynakraujų žirgų veislynas

nuotr. ihearthorses.com

Genomika, CRISPR ir duomenys – nauja grynakraujų veisimo era

Revoliucija jau prasidėjo. Tyrimai dėl MSTN geno (atsakingo už raumenų vystymąsi) atvėrė augintojams naujas atrankos galimybes, o po 2025 metų vis daugiau centrų eksperimentuoja su genų redagavimu (CRISPR) – nors reguliavimas vis dar bando pasivyti mokslą. Tarptautinė Lenktynių Valdžios Federacija (IFHA) aiškiai teigia: „Grynaveislio žirgo ateitis slypi genominiuose duomenyse“. Jau šiandien genomų kortelės padeda prognozuoti ne tik greitį, bet ir atsparumą traumoms – tai esminis gerovės aspektas.

Lygiagrečiai vystosi treniruočių stebėjimo technologijos (širdies ritmo jutikliai, judesio analizė), kurios, prognozuojama, iki 2030 metų gali sumažinti traumų skaičių apie 20 procentų. Naujos IFHA antidopingo taisyklės tampa vis griežtesnės, o pertreniravimo programos – „antra karjera“ žirgams po lenktynių – vis labiau populiarėja. Visa tai lemia, kad ateities grynaveislis bus ne tik greitesnis, bet ir sveikesnis.

Tavo vaidmuo greičiausio pasaulyje arklio ateityje

Globaliai lenktynės stiprėja: Azijos rinkos (Kinija, Dubajus) siūlo prizinius fondus, viršijančius 100 milijonų USD, o legendinis treneris Aidan O’Brien sako tiesiai: „Thoroughbred yra sportinio arklio evoliucijos viršūnė“. Tačiau ateitis priklauso ir nuo Tavęs – kaip savininko, veisėjo, investuotojo ar sirgaliaus. Ką gali padaryti?

  • Rinkis arklides ir veislines su gerovės sertifikatais (pvz., HBLB, nacionalinės gerovės programos).
  • Remk paramą žirgams po lenktynių karjeros – įsivaikink, remk perkvalifikavimą, reklamuok organizacijas, kurios rūpinasi „antrąja karjera“.
  • Perkant arklį, tikrink genominius duomenis ir šeimos istoriją – protinga atranka yra raktas į sveikas, greitas kartas.

Iš tikrųjų folblutui nereikia revoliucijos – jam reikia mūsų atsakomybės. Nes tai, ką padarysime šiandien, nulems, ar 2030 metais turėsime dar greitesnį arklį, ar tik liūdną istoriją apie tai, kaip iššvaistėme genetinį stebuklą.

Tommy U.

redaktorius sportas & gyvenimo būdas

Luxury Blog