Ar verta turėti banko sąskaitą Šveicarijoje?

Ar kada nors susimąstei, kiek iš tikrųjų pinigų teka per Šveicarijos bankus? Aš susimąsčiau, ypač po to, kai draugas paskutinio pokalbio prie kavos metu paminėjo savo sąskaitą Ciuriche. Todėl atlikau nedidelį auditą, ar verta turėti banko sąskaitą Šveicarijoje?

Tiesa ta, kad Šveicarija kontroliuoja daugiau nei 30% pasaulinės offshore rinkos. Tai daugiau nei Singapūras, Liuksemburgas ir Kaimanų salos kartu sudėjus. Kai pirmą kartą išgirdau šį skaičių, pagalvojau, kad kažkas suklydo. Bet ne.

2024 metais Šveicarijos bankai valdo 8 000 000 000 000 frankų vertės turtą – tai maždaug dešimt kartų daugiau nei visas Lenkijos BVP.

Istorija Šveicarijos bankininkystės siekia XIV amžiaus, tačiau tikrasis pakilimas prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo. Tada supratau, kodėl mano senelis visada su tokiu pagarbumu kalbėdavo apie „šveicarišką banką“. Tai nebuvo atsitiktinumas.

Ar verta turėti banko sąskaitą Šveicarijoje? – auditas po padidinamuoju stiklu

Pirma, UBS ir Credit Suisse susijungimas 2023 metais visiškai pakeitė finansinį kraštovaizdį. Vienas milžinas vietoje dviejų konkurentų – skamba pažįstamai, tiesa? Tai primena situaciją su Lenkijos bankais prieš keletą metų, tik daug didesniu mastu.

fot. qwealthreport.com

Antra, konstitucinė grynųjų pinigų prieigos garantija, įsigaliosianti 2025 metais, rodo, kad šveicarai vis dar laikosi savo tradicinių vertybių. Privatumas ir saugumas jiems nėra tušti žodžiai.

Trečia, tarptautinis spaudimas finansiniam skaidrumui verčia bankus balansuoti tarp diskretiškumo ir atitikties reikalavimų. Kartais man atrodo, kad tai tarsi bandymas vienu metu važiuoti dviračiu ir žongliruoti – sunku, bet įmanoma.

Visi šie pokyčiai daro šveicariškos sąskaitos turėjimą sudėtingesniu, bet ar mažiau patraukliu?

Atsakymas nėra akivaizdus. Viskas priklauso nuo to, ko iš tikrųjų ieškome ir kiek gerai suprantame naują finansinę realybę.

Pirmiausia pažvelkime, ką iš tikrųjų reiškia šveicariškas saugumas laikais, kai kiekvienas sandoris palieka skaitmeninį pėdsaką…

fot. swisssustain.com

Saugumas ir privatumas prieš naujus skaidrumo reikalavimus

Atsimenu, kaip senelis pasakojo apie laikus, kai „šveicariškos sąskaitos numeris“ skambėjo kaip raktas į finansinę laisvę. Tai buvo septintasis dešimtmetis, šaltasis karas pačiame įkarštyje, o Šveicarija atrodė paskutine privatumo tvirtove. O šiandien? Na, pasaulis pasikeitė.

Šveicarijos banko paslapties istorija iš tikrųjų prasidėjo 1934 metais. Tų laikų bankų įstatymas neatsirado atsitiktinai – jis buvo skirtas apsaugoti nuo nacių žydų kapitalo paieškų. Ironiška, kad šiandien panašūs mechanizmai tarnauja visiškai kitiems tikslams.

Stabilumas ar skaidrumas – kur yra pusiausvyra?

Tiesa ta, kad nuo 2017 metų Šveicarija tapo pasaulinės CRS sistemos dalimi. Ką tai reiškia praktiškai? Kiekvienas bankas dabar privalo pranešti informaciją apie savo klientų sąskaitas jų kilmės šalims. 2025 metais jau kalbama apie tris milijonus sąskaitų, apie kurias pranešama kasmet.

Numeruotų sąskaitų mitas? Tai iš esmės jau praeitis. Šiandien kiekvienas bankas taiko KYC – Pažink savo klientą – procedūras. Tai reiškia, kad turi įrodyti, kas esi, iš kur gavai pinigus ir kodėl apskritai nori turėti sąskaitą Šveicarijoje. Romantiški laikai „pasakyk tik numerį ir slaptažodį“ jau seniai baigėsi.

Tačiau ne viskas yra blogai. Šveicarijos bankai vis dar turi vienus aukščiausių kapitalo rodiklių Europoje. Kai ES vidurkis siekia apie 15,1 %, ten jis yra 19,2 %. Tai reiškia, kad tavo pinigai geriau apsaugoti nuo finansinių krizių.

Neutralumas vis dar yra privalumas, bet jis turi savo kainą.

Šveicarija nepriklauso Europos Sąjungai, todėl turi tam tikrą nepriklausomybę pinigų politikoje. Kita vertus, būtent dėl to ji turėjo daryti nuolaidų dėl mokesčių informacijos apsikeitimo. Ji neturėjo pasirinkimo, nes jai grėsė ekonominės sankcijos.

Šiuolaikinis privatumas Šveicarijos banke – tai jau ne slėpimasis nuo mokesčių inspekcijų. Tai labiau apsauga nuo įsilaužėlių, politinio nestabilumo kliento kilmės šalyje ar tiesiog diskretiškumas kasdienėse operacijose.

Reali privatumo lygis? Nuo valstybės – praktiškai nulinis, jei esi šalies, dalyvaujančios CRS ar FATCA, pilietis. Nuo kitų subjektų – vis dar labai aukštas. Šveicarai labai rimtai žiūri į asmens duomenų apsaugą, gal net rimčiau nei reikalauja tarptautinės sutartys.

Kartais manau, kad didžiausia Šveicarijos sąskaitos vertė šiandien jau nėra paslaptis, o būtent stabilumas ir profesionalumas. Kai tavo vietinis bankas turi problemų, tas Ciuriche tikriausiai veiks be trikdžių.

Kadangi jau žinau rizikas ir privalumus, laikas sužinoti, kiek visa tai kainuoja ir kaip atrodo visa sąskaitos atidarymo procedūra.

fot. studyinginswitzerland.com

Išlaidos, įėjimo slenksčiai ir sąskaitos atidarymo procedūra

Kiek man kainuos atsidaryti sąskaitą Šveicarijoje ir ar sugebėsiu tai padaryti neišvykdamas į banką? Šį klausimą sau uždaviau prieš metus, kai pirmą kartą pagalvojau apie šveicarišką sąskaitą.

Tada kruopščiai išnagrinėjau visas išlaidas ir turiu pripažinti – skirtumai yra milžiniški. Pagrindinė sąskaita Credit Suisse ar UBS kainuoja apie 10–15 CHF per mėnesį, plius atidarymo mokestis nuo 50 iki 100 CHF. Skaitmeniniai bankai, tokie kaip Neon ar Zak, yra pigesni – dažnai nėra atidarymo mokesčio, o mėnesinės išlaidos siekia 0–5 CHF.

Indėlių slenksčiai – tai atskira istorija. Dauguma pagrindinių sąskaitų reikalauja pradinio įnašo nuo 0 iki 10 000 CHF. Tačiau jei galvoji apie private banking – čia jau kalbame apie sumas nuo 100 tūkstančių iki pusės milijono frankų. Tai nėra sumos kiekvienam.

Sąskaitos atidarymo procedūra atrodo sudėtinga, tačiau iš tikrųjų tai tik keli paprasti žingsniai:

1. Prašymo užpildymas internetu arba skyriuje – čia pateiki pagrindinius asmens duomenis ir pasirenki sąskaitos tipą
2. KYC dokumentų paruošimas – pasas, gyvenamosios vietos patvirtinimas, ne senesnis kaip 3 mėnesiai, pajamų pažyma
3. Lėšų kilmės patikrinimas – bankas turi žinoti, iš kur gaunate pinigus, kuriuos įnešate
4. Pradinio užstato įmokėjimas – banko pavedimu arba grynaisiais filialo skyriuje
5. Mobiliosios programėlės aktyvavimas – UBS Key4, Credit Suisse CSX arba kita, priklausomai nuo banko

Jei dar neturi Šveicarijos frankų, verta apsvarstyti valiutos keitimą per Wise – kursai dažniausiai geresni nei tradiciniuose bankuose, o mokesčiai mažesni.

Kiek trunka atidarymas? Standartas – 7–14 darbo dienų. Kai kurie skaitmeniniai bankai žada greitesnį procesą – net 2–3 dienas, bet tai dažniausiai taikoma Šveicarijos rezidentams. Kaip užsienietis turėsi būti pasiruošęs ilgesniam dokumentų tikrinimui.

Prisimenu, kad mane labiausiai nustebino, kiek daug dėmesio Šveicarijos bankai skiria lėšų kilmei. Neužtenka parodyti išrašą iš lenkiškos sąskaitos – jie nori tiksliai žinoti, ar tai atlyginimas, nekilnojamojo turto pardavimas, ar galbūt paveldėjimas. Būk pasiruošęs išsamiems klausimams.

Internetu ar gyvai? Daugumą procedūrų šiandien galima atlikti nuotoliniu būdu, tačiau kartais būtina apsilankyti skyriuje. Ypač jei įneši didesnes sumas arba atidarai pirmąją sąskaitą tame banke. Kai kurie renkasi tradicinį kelią – pokalbis akis į akį suteikia užtikrintumo, kad viskas bus sutvarkyta tinkamai.

Jau žinau kainas ir procedūrą – ar verta? Tai klausimas, į kurį kiekvienas turi atsakyti pats. Skaičiai aiškūs, procedūra skaidri. Lieka tik įvertinti, ar nauda nusvers išlaidas ir pastangas.

nuotr. relocation-genevoise.ch

Ar tai žingsnis man? Išvados, scenarijai ir alternatyvos

Svarstai apie sąskaitą Šveicarijoje? Tai visiškai normalu. Aš taip pat ilgai dvejojau, kol priėmiau pirmą rimtą finansinį sprendimą užsienyje.

Pagal naujausią IMD 2025 reitingą, Šveicarija vėl užėmė pirmąją vietą finansinio stabilumo srityje. Tai ne atsitiktinumas – ten tiesiog žino, kaip apsaugoti pinigus. Be to, apie 10% Šveicarijos bankų jau siūlo kriptovaliutų paslaugas, kas kai kuriems gali būti didelis privalumas.

Sprendimų matrica – ar tai tau?

Mokesčių planavimas taip pat yra itin svarbus – be jo net milijonas eurų neatsvers sąnaudų.

Case 1: HNWI – Marek, 45 metai
Pardavė IT įmonę už 5 mln. PLN. Prieš reinvestuodamas ieškojo stabilios vietos kapitalui. Pasirinko Credit Suisse (dabar UBS) dėl portfelio valdymo. Po dvejų metų patenkintas, nors mokesčiai jam skaudūs.

Case 2: Verslininkė – Anna, 38 metai
Eksportuoja į Vokietiją. Šveicariško franko sąskaita padeda tarptautiniuose atsiskaitymuose ir apsaugo nuo zloto svyravimų. Pasirinko mažesnį regioninį banką – mažesni mokesčiai, geresnis kontaktas.

Case 3: Emigrantas – Tomasz, 32 metai
Dirba Ciuriche inžinieriumi. Iš pradžių norėjo likti prie lenkiško banko, bet vietinė sąskaita pasirodė praktiškesnė. Dabar planuoja perkelti didesnes santaupas.

Alternatyvos? Liuksemburgas – patikima galimybė, panašus stabilumas, kiek mažesnės sąnaudos. Lenkijoje daugiavaliutinės sąskaitos PKO ar mBank taip pat gali pakakti, jei nereikia pilnos private banking paslaugų pasiūlos.

nuotr. swissbanking.ch

Kas toliau? Pirmiausia atvirai įvertink savo poreikius ir galimybes. Tuomet pasitark su mokesčių konsultantu – tai tikrai labai svarbu. Tik po to rinkis konkretų banką.

Rinka keičiasi greitai. Skaitmeninė bankininkystė, reguliavimas, naujos technologijos – visa tai daro įtaką finansiniams sprendimams. Gal po kelių metų turėsime visiškai kitokias galimybes.

Michael

lifestyle & business redakcija

Luxury Blog