Belgijos Grand Prix – Formulės 1 legenda nuo lietingų dramų iki hibridinės eros

Lietus lyja būtent dabar, kai rašau šiuos žodžius, o rytoj gali šviesti saulė – toks jau yra Spa-Francorchamps.

Atsimenu, kaip pernai vairuotojai treniravosi idealiomis sąlygomis, o sekmadienį turėjo kovoti su tikru potvyniu. Štai kur slypi šios trasos magija – niekada nežinai, kas tavęs laukia.

Skaičiai kalba patys už save. 2025 metais vyks jau 70-asis Belgijos Grand Prix „Formulės 1“ etapas. Savaitgalį pritraukė daugiau nei 200 000 sirgalių iš viso pasaulio. Ne be priežasties.

Belgijos Grand Prix

Oscar Piastri laimėjo tą lenktynę, ir tai buvo daugiau nei paprasta pergalė. Galima sakyti, kad tai buvo akimirka, kai išvydome F1 ateitį. Jaunieji vilkai perima legendų palikimą.

Spa nėra paprasta trasa. Tai vieta, kur lietus per penkias minutes gali pakeisti viską. Kur vairuotojai lekia 300 km/h per mišką. Kur tradicijos susipina su modernumu taip, kaip niekur kitur.

Belgijos Grand Prix turi kažką tokio, ko neįmanoma paaiškinti vien sausais faktais. Galbūt todėl, kad čia oras toks pat nenuspėjamas kaip ir patys lenktynės. Galbūt todėl, kad sirgaliai čia ypač triukšmingi. O gal tiesiog todėl, kad Spa turi sielą.

Kiekvienas sezonas atneša naujų staigmenų. Kiekvienos lenktynės – tai kita istorija. Būtent todėl verta geriau pažinti šią vietą – nuo pačių pradžių, per visą raidą, iki šiandienos iššūkių.

Prieš nagrinėdami, kaip Spa tapo automobilių sporto ikona, verta suprasti, kad ši ikona nuolat kinta.

Nuo 1925 m. iki hibridinės eros – Belgijos Grand Prix istorija ir raida

Ar galėjo kas nors 1925 metais numatyti, kaip stipriai pasikeis lenktynės Belgijoje? Tuomet niekas negalvojo apie saugumą taip, kaip šiandien.

Pirmasis Belgijos Grand Prix įvyko būtent 1925 metais Spa-Francorchamps trasoje. Neseniai lankiausi ten kaip turistas ir sunku patikėti, kad anksčiau ji siekė net 14,9 kilometro. Tai buvo paprastas viešasis kelias, uždaromas lenktynių metu.

Tikroji istorija prasidėjo 1950 metais, kai Formulė 1 tapo pasaulio čempionato dalimi. Tačiau tuo metu Spa buvo bauginanti vieta. Vairuotojai lenktyniavo tarp medžių, be apsauginių barjerų. Jackie Stewart tai vadino „žaliąja pragaru“. 6-ajame ir 7-ajame dešimtmetyje ten žuvo daug lenktynininkų.

Po 1970 metų tragedijos vairuotojai boikotavo lenktynes. Organizatoriai turėjo ką nors daryti. 1972 m. Belgija persikėlė į nuobodų Nivelles, vėliau į Zolder. Tačiau tai jau nebuvo tas pats.

1983 metais įvyko lūžis. Spa sugrįžo, bet jau kaip moderni 7,004 km ilgio trasa. Išliko svarbiausios atkarpos – Eau Rouge, Blanchimont – tačiau buvo pridėtos saugos zonos. Manau, tai buvo geras kompromisas tarp tradicijos ir pragmatizmo.

Modernus laikotarpis atnešė naujų iššūkių. 2003 ir 2006 metais tabako reklamos apribojimai pakeitė kalendorių. Kai kurios lenktynės dingo, kitos buvo perkeltos. Belgija išliko, tačiau kartais kabėjo ant plauko.

2014 metai viską pakeitė – atėjo hibridinių variklių era. Staiga svarbi tapo ne tik greitis, bet ir energijos efektyvumas. Vairuotojai turėjo valdyti galią kaip niekada anksčiau. Tai visiškai kitokia „Formulė 1“ nei Stewarto ar Sennos laikais.

Šiandien Spa yra automobilių sporto evoliucijos simbolis. Nuo pavojingo viešojo kelio iki aukštųjų technologijų arenos. Modernizuota trasa kelia vairuotojams visiškai naujus reikalavimus, kuriuos aptarsime kitame skyriuje.

Spa-Francorchamps po didinamuoju stiklu – pagrindinės trasos ypatybės ir iššūkiai

Kai įvažiuoju į Eau Rouge, visada pajuntu, kaip širdis pradeda plakti greičiau. Ši trasos dalis – ne tik posūkis, tai vertikali karuselė. Automobilis leidžiasi žemyn per La Source, kad po akimirkos šautų aukštyn per garsųjį posūkių derinį. Aukščio skirtumas? Daugiau nei 100 metrų visoje trasoje. Tai tarsi važiuotum kalno šlaitu.

Iš tikrųjų Kemmel Straight puikiai atskleidžia didžiausią inžinierių dilemą. Prispaudimo jėga ar maksimali greitis? Abu vienu metu neįmanoma. Per daug sparno – ir vairuotojas praranda 10–15 km/h tiesiojoje. Per mažai – ir auto lekia it pašėlęs per greitas „S“ formos posūkius viduriniame sektoriuje.

Prisimenu vienas lenktynes, kai ryte švietė saulė, o po valandos pylė lietus. Taip jau yra Ardenuose. Oras čia keičiasi kas pusvalandį. Pirelli turi paruošti mišinius viskam – nuo iki 50 laipsnių įkaitusio sauso asfalto iki ledinio šlapio paviršiaus. Kartais per vieną ratą starto tiesiojoje būna sausa, o ties Bus Stop – šlapia.

Vairuotojai sako, kad Spa yra fiziškai sudėtingiausia trasa. Čia svarbu ne tik G-jėgos – svarbus ir sprendimų priėmimo greitis. Pouhon posūkyje turi gal tik sekundę įvertinti sukibimą. Jei suklysi – 200 km/h greičiu skrendi į atitvarus.

Bolidai čia dirba ant galimybių ribos. Pakaba turi būti minkšta ant bortelių, bet standi greitiems krypties pokyčiams. Stabdžiai įkaista iki raudonumo Kemmel tiesiosios pabaigoje, o tuoj pat atvėsta lėtuose sektoriuose.

Kai sąlygos ir technika susilieja į vieną, gimsta akimirkos, kurios tampa legendomis…

Nuo Fangio iki Piastrio – lūžio momentai ir kontroversijos

Atsimenu, kaip žiūrėjau tą garsųjį Häkkineno manevrą 2000 metais. Mika pusę lenktynių važiavo iš paskos Schumacherio, o tada staiga – bum! Jis pasinaudojo Zonta kaip gyvu kliuviniu ir aplenkė vokietį siauriausioje trasos vietoje. Tai buvo kažkas neįtikėtino.

Genialus Häkkineno manevras (2000)

Michael Schumacher pirmavo lenktynėse, tačiau Häkkinenas nesitraukė. Tam tikru momentu brazilas Ricardo Zonta važiavo prieš juos lėčiau. Paprastai tai reikštų, kad aplenkti nebebūtų šansų. Tačiau Mika pagalvojo kitaip.

Suomis puolė į ataką būtent tuo momentu, kai abu lenkė Zontą. Schumacheris turėjo pristabdyti už lėtojo brazilų vairuotojo, o Häkkinenas pasinaudojo kita trajektorija ir vienu metu aplenkė abu varžovus. Vokietis net nespėjo sureaguoti.

„Tai buvo vienas geriausių manevrų, kuriuos atlikau per savo karjerą” – vėliau prisiminė Häkkinen.

Ne-lenktynės iš 2021 metų

Prieš dvejus metus mačiau dar keistesnį dalyką. Lietus pylė kaip iš kibiro visą savaitgalį. Sekmadienį sąlygos buvo tokios prastos, kad lenktynės truko… tris ratus paskui saugos automobilį. Ir viskas. Už tai jie gavo pusę taškų.

Vairuotojai buvo įsiutę. Žiūrovai taip pat. FIA pripažino, kad tai buvo organizacinė klaida. Šios „lenktynės“ pakeitė taisykles dėl minimalaus ratų skaičiaus, reikalingo pilnam taškų kiekiui skirti.

Pirmoji Schumacherio pergalė (1992)

Michaelui tada tebuvo vos 23 metai. Jis važiavo Benetton komandoje ir niekas nesitikėjo, kad tokiomis sąlygomis jis gali laimėti. Lietus, chaosas, avarijos – o jaunas vokietis veržėsi per varžovus lyg peilis per sviestą.

Ši pergalė pradėjo legendą. Schumacheris parodė, kad gali vairuoti bet kokiomis sąlygomis. Visa kita – jau istorija: septyni čempiono titulai.

Huberto tragedija (2019)

Nemėgstu apie tai rašyti, tačiau Anthoine’o Huberto mirtis F2 lenktynių metu sukrėtė visą bendruomenę. Jaunasis prancūzas tebuvo 22 metų. Avarija buvo tokia rimta, kad FIA iš karto pradėjo ieškoti naujų saugumo sprendimų.

Buvo įrengtos papildomos energiją sugeriančios užtvaros, pakeistos lenktynių neutralizavimo procedūros. Tragedija visiems priminė, kad „Formulė 1“ vis dar išlieka pavojinga sporto šaka.

Visos šios akimirkos – triumfai ir tragedijos – formavo Spa-Francorchamps istoriją. Kiekviena jų paliko pėdsaką gerbėjų atmintyje. Kaip šios emocijos virsta verslo ir įvaizdžio verte lenktynėms, aptarsime toliau…

Modernumas, ekonomija ir žalia lenktynių ateitis

Iš tikrųjų nesitikėjau, kad Belgijos GP regionui Ardenai kasmet atneša net 106 milijonų eurų pajamų. Tai milžiniški pinigai kaip už vieną lenktynių savaitgalį. Tačiau pagalvojus, kiek žmonių atvyksta, kiek viešbučių rezervuoja, kiek maisto nuperka – tai ima atrodyti logiška.

Dauguma šių pinigų gaunama iš kelių šaltinių. Bilietai – tai akivaizdu, tačiau tikroji varomoji jėga yra turizmas. Žmonės atskrenda iš viso pasaulio, pasilieka kelioms dienoms, apžiūri apylinkes. Rėmimas taip pat gerokai padidina bendrą sumą.

Liberty Media turi sutartį, galiojančią iki 2025 metų. Girdėjau, kad vyksta derybos dėl pratęsimo, tačiau tai nėra taip paprasta. Spa išlaikymas kainuoja nemažai, o F1 kalendorius vis labiau pildosi.

Moët & Chandon tampa pagrindiniu rėmėju 2025. Įdomus pasirinkimas – šampanas ir lenktynės visada ėjo išvien. Jų rinkodaros aktyvacijos turėtų būti gana plačios, nors detalės dar nėra atskleistos.

Kas mane nustebino, tai kaip rimtai jie žiūri į ekologiją. CO₂ emisijų mažinimas, hibridiniai varikliai – tai viena. Bet jie taip pat organizuoja specialius autobusus sirgaliams, kad aplink važinėtų mažiau automobilių. Tai logiška – tie kamščiai po lenktynių yra tikras košmaras.

Manau, kad iki 2030 metų automobilių sportas turės tapti dar ekologiškesnis. Priešingu atveju visuomenės spaudimas bus per didelis. F1 tai žino ir bando prisitaikyti.

Verslo požiūriu Spa yra keistoje situacijoje. Iš vienos pusės, ji generuoja pajamas ir turi istoriją. Iš kitos – kaštai auga, o naujos trasos siūlo daugiau pinigų. Tai balansas tarp tradicijų ir realios ekonomikos.

Ar ši aistros ir atsakomybės pusiausvyra pakaks, kad Belgijos GP liktų kalendoriuje?

Kryptis ateitis – kas toliau laukia Belgijos Grand Prix?

Ar išliks Belgijos Grand Prix per ateinantį dešimtmetį? Dažnai apie tai galvoju, stebėdamas pokyčius F1.

Pastebiu tris pagrindines tendencijas, formuojančias Spa-Francorchamps ateitį:

• Jauni nugalėtojai, tokie kaip Piastri ar Norris, pritraukia naują gerbėjų kartą – tai keičia žiūrovų demografiją ir atveria duris naujiems rėmėjams
• Dirbtinio intelekto technologijos orų prognozėse ir artėjantys anglies dioksido atžvilgiu neutralūs varikliai gali paversti Spa F1 laboratorija
• Sutarties pratęsimas po 2025 metų – tai kova tarp europietiškos tradicijos ir plėtros į naujas rinkas

Manau, kad svarbiausia yra lankstumas. SPA negali remtis vien nostalgija – jis turi pasiūlyti daugiau nei tik gražius prisiminimus.

Belgijos Grand Prix ateitis priklauso nuo to, ar ji sugebės suderinti savo legendinę istoriją su šiuolaikinio sporto verslo poreikiais.

Tom F

gyvenimo būdo redaktorius

Prabangos tinklaraštis