Drobės meistrai – labiausiai vertinamų šiuolaikinių tapytojų reitingas

Drobės meistrai: aukščiausiai vertinamų šiuolaikinių tapytojų reitingas

nuotr. artsy.net

65 milijardai dolerių – tiek buvo verta pasaulinė meno industrija 2024 metais, o šiuolaikinio meno segmentas išaugo 10 % per metus. Susipažink su vertinamiausių šiuolaikinių dailininkų reitingu.

Tikriausiai svarstai, kodėl tau turėtų tai rūpėti? Tai jau ne tie laikai, kai menas buvo tik daugiakartinių turtų paveldėtojų kolekcionavimo sritis. Šiandien šiuolaikinių dailininkų reitingas – kur kas daugiau nei snobiški pokalbiai prie vyno taurės.

Dar prisimenu tą ažiotažą Sotheby’s aukcione, kai du telefonai varžėsi dėl Cy Twombly drobės. Aukcionas truko gal dešimt minučių, bet įtampa buvo kaip kazino. Galiausiai kažkas sumokėjo 46 milijonus už tai, kas atrodė kaip vaiko paišalai. Tačiau tie „paišalai“ pasirodė esą geresnė investicija nei dauguma technologijų akcijų.

nuotr. artsy.net

Šiuolaikinių dailininkų reitingas – tikrasis meno pasaulio elitas

Meno rinka nebėra uždaras senų vyrų su kostiumais klubas. Vis daugiau jaunų investuotojų moterų įžengia į šį verslą, o net 40% aukščiausių reitingų vietų šiandien užima moterys. Tai ne atsitiktinumas – tai revoliucija, keičianti visą industriją.

Iš esmės šiuolaikinių tapytojų reitingas tapo savotišku biržos indeksu. Tik vietoj akcijų turime teptukus, o vietoj ketvirtinių ataskaitų – parodas prestižinėse galerijose. Kai kurios pavardės kyla kaip kriptovaliutos, kitos krenta greičiau, nei spėji ištarti „spekuliacinis burbulas“.

Kodėl visa tai vyksta būtent dabar? Nes šiuolaikinis menas tapo prieinamas. Instagram pakeitė būdą, kaip atrandame talentus. Internetinės platformos leidžia įsigyti kūrinių už kelis tūkstančius, o ne milijonus. O jaunoji karta meną mato kaip alternatyvą tradicinėms investicijoms.

Šiame straipsnyje pažvelgsime į tris pagrindinius šio reiškinio aspektus. Pirma – kaip apskritai sudaromi tokie reitingai ir kurie kriterijai svarbiausi. Antra – kas šiandien valdo šiuolaikinio tapybos pasaulį ir kodėl būtent šios pavardės. Trečia – kaip šie reitingai veikia visos industrijos ateitį ir ką tai reiškia paprastiems žmonėms.

Prieš aptardami detalius kriterijus ir metodologiją, verta suprasti, kad čia nekalbame apie abstrakčias estetines sąvokas.

Sąrašo užkulisiai – dailininkų vertinimo kriterijai ir šaltiniai

Atsimenu tą dieną Christie’s aukcione, kai Hockney „Plaukikės“ buvo parduodamos. Salė nutilo dėl 90 milijonų dolerių. Bet ar ši kaina automatiškai daro jį svarbiausiu tapytoju? Ne visai.

Mūsų sąrašas sudarytas remiantis keturiais pagrindiniais kriterijais. Aukcionų apyvarta yra pats apčiuopiamiausias rodiklis – lengva pamatuoti, kad Picasso kasmet aukcionuose sugeneruoja šimtus milijonų. Kritikų pripažinimą vertiname pagal prestižinius apdovanojimus ir recenzijas „Artforum“ ar „Flash Art“. Kultūrinė įtaka? Tai kiek kartų menininkės darbai pasirodo vadovėliuose ar įkvepia kitas sritis. O žiniasklaidos populiarumą sekame pagal paminėjimus spaudoje ir socialiniuose tinkluose.

Kriterijus	Svoris (%)
Aukcinė apyvarta	35 %
Kritikų pripažinimas	25 %
Kultūrinė įtaka	25 %
Žiniasklaidos populiarumas	15 %

Duomenis renkame iš kelių šaltinių:

• Artprice – pasaulinė aukcionų rezultatų duomenų bazė

• Sotheby’s ir Christie’s – pardavimų ataskaitos

• Brandwatch ir panašūs analitiniai įrankiai

• Citavimo indeksai meno žurnaluose

Įdomu tai, kad šie reitingai turi ir politinę istoriją. 6-ajame dešimtmetyje CŽV sąmoningai propagavo amerikietiškąjį abstrakcionizmą kaip „laisvą meną“, priešpriešindama jį sovietiniam realizmui. Jackson Pollock neatsitiktinai buvo taip išgarsintas. Šiandien panašiai veikia didžiosios galerijos ir kolekcininkai – jų pasirinkimai formuoja rinką.

nuotr. life.com

Duomenis atnaujiname kas ketvirtį, nes meno rinka keičiasi žaibiškai. Viena paroda MoMA gali per kelis mėnesius padvigubinti menininkės vertinimą. Todėl įdiegėme svorio sistemą – kad vienas įspūdingas pardavimas neužgožtų viso vaizdo.

Reikia pripažinti, kad metodologija nėra tobula. Kaip išmatuoti Van Gogho įtaką, jei jis gyvendamas pardavė tik vieną paveikslą? O kaip palyginti Renoirą su Banksy? Tai šiek tiek kaip obuolių ir apelsinų lyginimas, bet bent jau turime aiškias žaidimo taisykles.

Turėdami aiškius kriterijus, laikas susipažinti su pavardėmis…

Geriausiai vertinami šiuolaikiniai dailininkai 2025 m. – top 10 ir trumpi aprašymai

Reitingas kasmet keičiasi ir 2025 metai nėra išimtis. Šįkart sąraše yra keletas netikėtumų, nors kai kurios nuolatinės pozicijos taip pat išliko.

Vieta | Menininkas | Šalis | Stilius | Aukciono rekordas (USD)

| Gerhard Richter | Vokietija | Fotorealizmas/abstrakcija | 46 300 000
| David Hockney | Jungtinė Karalystė | Pop artas/peizažai | 90 300 000
| Jeff Koons | JAV | Neoklasicizmas | 91 100 000
| Yayoi Kusama | Japonija | Konceptualusis menas | 7 100 000
| Kerry James Marshall | JAV | Figūratyvus | 21 100 000
| Adrian Ghenie | Rumunija | Neoekspresionizmas | 9 700 000
| Cecily Brown | Didžioji Britanija | Abstraktus ekspresionizmas | 6 900 000
| Peter Doig | Škotija | Siurrealistiniai peizažai | 39 900 000
| Amy Sillman | JAV | Gestų tapyba | 1 800 000
| Liu Ye | Kinija | Šiuolaikinis realizmas | 8 300 000

Richter vis dar dominuoja, nors jo pozicija jau nebėra tokia tvirta kaip anksčiau. Tuo tarpu Hockney muša aukcionų rekordus – tas 2018 metų rezultatas vis dar daro įspūdį. Gali stebinti, kad Kusama yra taip aukštai, tačiau jos taškai ir begalybės dabar yra tikras rinkos fenomenas.

fot. commons.wikimedia.org

Marshall nusipelno ypatingo dėmesio. Jo paveikslai apie afroamerikiečių patirtį vis labiau vertinami kolekcininkų. Ghenie atstovauja Rytų Europos perspektyvą – jo tamsūs, iškraipyti portretai perteikia mūsų laikų dvasią.

fot. theguardian.com

Brown yra viena iš nedaugelio moterų, prasimušusių į aukščiausius rinkos segmentus. Jos abstrakčios kompozicijos balansuoja tarp kontrolės ir chaoso. Doig tapo tarsi sapne – jo peizažai atrodo pažįstami, bet kartu visiškai išgalvoti.

fot. artsy.net

Sillman atstovauja jaunesnei kartai, nors jos kainos dar nepasiekia likusios grupės lygio. Liu Ye užbaigia sąrašą kaip Kinijos meno scenos atstovas – jo kūriniai jungia vakarietišką ikonografiją su azijietišku jautrumu.

fot. asianwiki.com

Sąrašas rodo tam tikrą įvairovę. Turime keturias moteris, o tai šiai rinkai nėra blogas rezultatas. Geografiškai dominuoja JAV ir Europa, bet Azija taip pat turi savo atstovą.

Bendra šių dešimties menininkų rekordinių pardavimų vertė viršija 320 milijonų dolerių. Tai parodo šiuolaikinės meno rinkos mastą – sumas, kurios dar prieš dešimtmetį atrodė neįtikėtinos.

Ką šie rezultatai reiškia rinkai ir kolekcininkėms?

Teptuku į ateitį – kaip reitingas paveiks rinką ir Tavo sprendimus

Ar susimąstai, kaip šis reitingas pakeis tavo požiūrį į meną? Nes aš taip. Čia matau kelias tendencijas, kurios tikrai gali apversti rinką aukštyn kojomis.

Visų pirma, ši Azijos banga yra nesustabdomai stipri. Kolekcininkai iš Kinijos ir Korėjos moka vis daugiau, o jų menininkai įgauna vis didesnę reikšmę. Tai reiškia, kad pinigai tekės ta kryptimi. Jei turi darbų iš šio regiono, laikyk juos. Tačiau atsargiai – tai taip pat gali reikšti, kad Europos menininkai taps prieinamesni kainomis.

Galvoju apie savo pažįstamą, kuri kaip tik dabar svarsto rimtas investicijas į šiuolaikinį meną. Ji jau turi keletą mažų darbų, bet nori žengti žingsnį toliau. Tokiems žmonėms turiu tris konkrečius patarimus:

Pradėk nuo regionų, kuriuos reitingai dažnai nuvertina – Rytų Europa ar Pietų Amerika yra tikros lobynai, laukiantys atradimo.
Rinkis jaunas menininkes iki 35 metų – jos dažnai turi šviežesnį požiūrį ir geriau supranta šiuolaikines problemas.
Sekite internetines galerijas ir vietinius turgus, ne tik didžiuosius aukcionus – būtent ten rasite tikrų perlų už prieinamą kainą.

O dabar apie tai, kas artėja. Menų rinka iki 2030 metų turėtų pasiekti 100 milijardų dolerių – tai beprotiškas augimo tempas. Dirbtinio intelekto pagalba kuriamas menas jau nebėra tik eksperimentas, jis tampa realybe. Kai kas sako, kad tai nėra tikrasis menas, tačiau kainos vis tiek kyla.

Ekologinės temos ir tvarumas – dar viena tendencija. Vis daugiau menininkių kalba apie klimato problemas, naudoja perdirbtas medžiagas. Tai ne tik mada – tai atsakas į tikrus pasaulio iššūkius.

Atvirai pasakius, kartais sunku suspėti su visais šiais pokyčiais. Tačiau vienas dalykas aiškus – menas visada buvo savo epochos veidrodis. Dabar tas veidrodis atspindi skaitmeninį, globalų ir aplinkos iššūkių kupiną pasaulį.