Christian Dior – revoliucionierius mados pasaulyje
Svajonių galia yra tokia pat didelė kaip pinigų galia. Nors galima ginčytis, kas yra svarbiau – ir ar kiti, smulkesni elementai taip pat turi įtakos žmogaus sėkmei, viena aišku – norint bet kur patekti, reikia žengti pirmąjį žingsnį.
Vaikystė
Christiano Dioro istorija prasideda 1905 metų vasario 21 dieną Normandijoje, Granvilio mieste. Gali kilti pagunda sakyti, kad daugeliu atžvilgių laimė jį lydėjo nuo pat gimimo. Apsuptas daugybės brolių ir seserų (turėjo du brolius ir dvi seseris), gimusių turtingo trąšų gamintojo šeimoje, jis išgyveno pirmą sėkmingą pertrauką. Be to, jis iškart buvo apdovanotas meniniu talentu, kurį įvertino ir norėjo panaudoti vėlesniais metais.
Pirmieji sunkumai
Tikėdamasis savo aistra, Dioras norėjo lankyti meno mokyklą, tačiau tėvai visada norėjo, kad jis taptų diplomatu ir savo išsilavinimą sietų su šia profesija. Tačiau Politikos mokslų institute Paryžiuje jis neužsibūna ilgai, o ilgai lauktas kompromisas: išmokti muzikinių kompozicijų taip pat nepavyksta.
Todėl 1928 metais Dioro tėvas nuperka jam meno galeriją, kuriai sūnus vadovauja su draugu. Per šiuos metus jis artimai bendravo su Jeano Cocteau ir Pablo Picasso kūryba. Deja, per Didžiąją depresiją Dioro šeima bankrutavo ir 1931 m. jis turėjo uždaryti galeriją. Tačiau, pasinaudojęs savo patirtimi, po metų su partneriu atidarė antrąją galeriją.
Pradėkite nuo mados pasaulio
Vėlesniais metais Dioras pardavinėjo individualius eskizus mados namams, o jo karjeros pradžia laikomi 1938-ieji, kai jis pradėjo dirbti pas dizainerį Robertą Piguet. Atrodytų, kad susidūręs su tikra mada jis bus nesustabdomas siekdamas savo tikslo. Jis pagaliau įgyvendina savo svajones ir įgyvendina jas geriausiu įmanomu būdu. Deja, jam kelią trukdo karinės operacijos, susijusios su Antrojo pasaulinio karo protrūkiu. Christianas Dioras prisijungia prie armijos.
Baigęs karinę tarnybą
„Dior“ baigia tarnybą 1942-aisiais ir iškart išvyksta į Lucieno Lelongo mados namus, kur kartu su kitais darbuotojais kuria sukneles tiek vokiečių nacių, tiek prancūzų kolaborantų žmonoms. Tačiau tai nieko nestebina, nes tuomet tai vienintelis būdas išlikti rinkoje. Tie mados namai, kurie išgyveno karą, savo istorijoje turi tą pačią veiklą.
1946 m. Dior gauna bendradarbiavimo pasiūlymą iš garsių mados namų Phillipe et Gaston, tačiau jis jau yra savarankiško vystymosi stadijoje. Po metų pasaulį šokiravo pirmoji jo kolekcija.
Corolle ir Huit – dvi pirmosios Christiano Dior kolekcijos eilutės
Mados pasaulis negali atsikratyti nuostabos ir džiaugsmo po pirmojo Dior pasirodymo. Iš 20 metrų skersmens apskritimo pasiūti sijonai buvo laikomi švaistūnais ir piktinosi savo ekstravagancija, turint omenyje pokario deficitą. Ankstesnes dėžutes sukneles keičia platėjantys, iki blauzdos siekiantys sijonai ir švarkai, paryškinantys siaurą liemenį. Kalio, apatinių sijonų ir korsetų naudojimas verčia moteris nustoti dėvėti beformius drabužius ir atrodyti moteriškai. Išryškinamos moteriškos kūno linijos, o drabužiai leidžia moterims pasijusti lengvomis, erdviomis ir subtiliomis.
„Dior“ drabužiai yra tokie novatoriški savo sprendimais, kad vienas iš „Harper’s Bazaar“ redaktorių juos vadina „New Look“ – terminu, kurį pamėgo Amerikos spauda ir iki šiol veikia kaip tos įsimintinos mados revoliucijos pavadinimas.
Intensyvus dešimtmetis
Christiano Dioro nuotykiai su mados ir kvepalų pasauliu savo vardu truko tik dešimt metų. Spėjama, kad 1952 m. Dioras miršta nuo širdies priepuolio, sukelto užspringus arba žaidžiant kortomis. Tačiau tai intensyvūs kūrybinio darbo metai, keičiantys dabartinį požiūrį į madą ir įtakojantys tolesnius metus bei daugelio dizainerių kūrybą. Tai mados meno etapas, dabar toks pat akivaizdus kaip ir bet kuris kitas istorinis įvykis. Nes kaip gali nebūti Dior? Ar įsivaizduojate, koks būtų pasaulis šiandien be jo indėlio į dizaino meną?
Kas buvo už Dior sėkmės?
Mums belieka spėlioti, ar ir kas padėjo Christianui Diorui padaryti tokią neįsivaizduojamą karjerą ir supurtyti visą mados pasaulį. Ar užtenka vien talento? Jei jis būtų gimęs neturtingoje šeimoje, jei būtų išklausęs savo šeimos ir tapęs diplomatu, jei būtų sunkiai sužeistas kare, jei nebūtų norėjęs kurti savo prekės ženklo. Jei tik jis būtų atvykęs su savo kolekcija medžiagų trūkumo metu… Jei, jei, jei.
Tačiau reikia pastebėti vieną dalyką: jei jis nebūtų žengęs pirmo žingsnio savo karjeros kelyje, jei nebūtų pasitikėjęs savimi ir savo talentu, jei nebūtų bandęs – nieko nebūtų nutikę. Esame toli nuo santraukų, kaip jūs galite padaryti bet ką. Tačiau pripažįstame, kad kiekvienos revoliucijos varomoji jėga yra idėja ir veiksmas. Jei neturėsi pirmos ir nenori įvesti antrojo – revoliucija neprasidės.
Palikite komentarą