Kur geriausia gyventi Europoje – 2025 m. 10 geriausių miestų

Dažnai savęs klausiu: „ Kur Europoje gyventi geriausia?“ – 2025 metais šis klausimas skamba kaip visos kartos manija. Ir atvirai pasakius, suprantu kodėl.

Viena ką tik pagerino savo rekordą, surinkusi net 98,4 taško iš 100 galimų prestižiniame EIU reitinge. Tai rezultatas, kuris dar prieš penkerius metus atrodė nepasiekiamas. Bet ar tai tik sutapimas, kad būtent dabar visi ieškome idealiausios vietos gyventi?

Kur Europoje gyventi geriausia?

Atsimenu, kaip prieš dvejus metus trečią valandą nakties sėdėjau su nešiojamu kompiuteriu ir naršiau šimtus puslapių apie „geriausius pasaulio miestus“. Nuotolinis darbas atvėrė man akis – staiga supratau, kad galiu gyventi bet kur. Problema ta, kad „bet kur“ reiškia beprotiškai daug pasirinkimų.

fot. travelandleisureasia.com

Pandemija pakeitė mus visus. Staiga tapo svarbu, ar už kampo yra parkas, ar galiu ramiai pasivaikščioti vakare, ar visus reikalus galima sutvarkyti be bereikalingo streso. Tai, kas anksčiau buvo „nice to have“, dabar tapo būtinybe.

Europa užėmė lyderio pozicijas pasauliniame reitinge – net 7 iš 10 geriausių pasaulio miestų yra būtent čia. Tai ne atsitiktinumas. Tai metų investicijų į tai, kas iš tiesų svarbu – transportą, saugumą, sveikatą, kultūrą – rezultatas.

Šiame straipsnyje parodysiu tau konkretų miestų reitingą, kuris traukia žmones iš viso pasaulio. Paaiškinsiu ir tai, kaip sudaromi visi šie balai ir rodikliai – nes velnias slypi detalėse. Galiausiai gausi praktinius įrankius, kurie padės įvertinti, kuri vieta labiausiai tinka būtent tau.

Nes viena aišku – nėra vieno tobulo miesto visiems. Tačiau yra tobulas miestas tau.

Pradėkime nuo pirmos vietos…

fot. thetimes.com

10 geriausių Europos miestų gyventi 2025 m. – reitingas ir aprašymai

Tuoj pateiksiu konkretų reitingą su skaičiais ir faktais. Tam ruošiausi kelias dienas, kad nekalbėčiau tuščiais žodžiais.

1. Viena (98,4 balo) Austrijos sostinė laimi daugiausia dėl savivaldybinių būstų ir neįtikėtinos kultūrinės infrastruktūros. Nuomos kaina – apie €17-19 už kvadratinį metrą, kas pagal europinius standartus skamba kaip pokštas. Seniausias pasaulyje zoologijos sodas – Tiergarten Schönbrunn, įkurtas 1752 m. – vis dar veikia ir pritraukia milijonus lankytojų. Viešasis transportas veikia kaip šveicariškas laikrodis, o kavinėse sachertorte patiekiamas jau du šimtmečius.

fot. earthtrekkers.com

2. Kopenhaga (98,0 balo)
Danai pasiekė neįmanomą – sukūrė miestą, draugišką dviratininkams net esant -10 laipsnių. Nuoma kainuoja €24-28 už kvadratinį metrą, bet gyvenimo kokybė tai atperka. Kopenhagoje dviračių yra daugiau nei gyventojų – apie 675 tūkstančiai dviračių 650 tūkstančių žmonių. Hygge čia ne tik žodis – tai gyvenimo būdas, matomas kiekviename žingsnyje.

fot. travelweekly.com

3. Ciurichas (96,3 balo) Šveicarijos miestas kainuoja turtus – nuoma siekia €36-44 už kvadratinį metrą. Tačiau atlyginimai proporcingai aukšti, o visko kokybė tiesiog stulbinanti. Ciuriche didžiausia milijonierių koncentracija pasaulyje – vienas iš 125 žmonių. Ežeras miesto centre – papildomas privalumas, kurio neturi net turtingiausios metropolijos.

fot. switzerland-tour.com

4. Melburnas (95,7 balo)
Australijos miestas garsėja tokia gera kava, kad Starbucks turėjo uždaryti daugumą savo kavinių. Nuoma €22-26 už kvadratinį metrą, o pagal australų atlyginimus – sąžininga kaina. Melburne daugiau kavinių vienam gyventojui nei bet kuriame kitame mieste – viena kiekvieniems 300 žmonių. Oras gali būti nenuspėjamas, bet kultūra viską atperka.

fot. businessevents.australia.com

5. Kalgaris (95,4 balo)
Kanados naftos miestas su kalnais horizonte. Už €18-22 už kvadratinį metrą gauni erdvę ir artumą gamtai. Kalgaris surengė žiemos olimpines žaidynes 1988 metais, o šuolių nuo tramplino kalnas vis dar veikia, nors tai prerija. Ekonomika paremta nafta turi savo pakilimų ir nuosmukių, bet Kanados stabilumas tai garantuoja.

fot. lifeincalgary.ca

6. Ženeva (95,2 balo)
Tarptautinių organizacijų ir šveicariško tikslumo miestas. Nuoma €32-38 už kvadratinį metrą, bet atlyginimai tarptautinėse organizacijose tai kompensuoja. Ženevoje daugiau tarptautinių organizacijų nei Niujorke – apie 40 pagrindinių institucijų. Ženevos ežeras ir Alpės fone – papildomas privalumas.

fot. countryliving.com

Veiksniai, lemiantys gyvenimo kokybę – kas slypi už skaičių?

Visi kalba apie gyvenimo kokybės reitingus, bet ar kas nors iš tikrųjų žino, kaip tie skaičiai atsiranda? Metus galvojau, kad kažkoks algoritmas meta kauliuką ir voilà – turime nugalėtoją.

Gyvenamumo indeksas iš esmės yra matematinis bandymas išmatuoti tai, kas nematuojama – žmogaus laimę konkrečioje vietoje. Skamba abstrakčiai, tiesa? Tačiau mechanika visai konkreti.

EIU (The Economist Intelligence Unit) turi savo formulę, kuri atrodo taip:

• 40% politinis ir socialinis stabilumas

• 25% kultūra ir aplinka

• 20% sveikatos apsauga

• 10% švietimas

• 5% infrastruktūra

Stabilumas sudaro beveik pusę įvertinimo! Kas būtų pagalvojęs, kad ramybė svarbesnė už ligonines ar mokyklas. Bet kai pagalvoju… iš tiesų, kokia nauda iš puikios infrastruktūros, jei bijai išeiti iš namų?

Europos Komisija tai daro visiškai kitaip. Jie tiesiogiai klausia gyventojų: „Kaip vertinate savo miestą?“ Ir čia įdomus faktas – Ciuriche bendras pasitenkinimas viršija 90%. Tai reiškia, kad devyni iš dešimties žmonių sako „esu patenkintas“. Įspūdinga, nors gal tiesiog šveicarai mandagūs apklausose.

Iš tikrųjų šie rodikliai nėra abstraktūs. Kalbame apie tokius dalykus kaip PM2,5 mažiau nei 10 µg/m³ (oro kokybė), ligoninių lovų skaičius tūkstančiui gyventojų ar procentas vaikų, baigiančių pradinę mokyklą.

2025 metai atnešė vieną svarbų pokytį – visi staiga pamilo „tvarumą“. EU Green Deal lėmė, kad dabar kiekvienas miestas turi girtis 15 minučių zonomis ir dviračių takais. Anksčiau niekas tuo per daug nesirūpino, o dabar šis kriterijus vertinamas vis aukščiau.

Įdomu, kad skirtingos organizacijos žiūri į tą patį miestą ir mato visai ką kita. EIU akcentuoja stabilumą, Mercer – sąlygas užsieniečiams, o Europos Komisija tiesiog klausia „ar esi laimingas?“. Tai šiek tiek primena to paties filmo vertinimą kritiko, žiūrovų ir režisieriaus akimis.

Kartais galvoju, ar visi tie skaičiavimai ir procentai tikrai aprašo, kaip gyvename. Bet bent jau turime kažkokį atskaitos tašką, tiesa?

Kadangi jau žinome šių reitingų mechaniką, pažiūrėkime, kaip ją pritaikyti praktiškai priimant gyvenimo sprendimus.

O kas toliau? Kaip pasinaudoti reitingu ir suplanuoti savo persikraustymą

Įsivaizduok, kad krauniesi lagaminą persikraustymui į užsienį. Prieš akis turi miestų reitingą, bet co toliau? Jau daugelį metų padedu moterims planuoti relokaciją ir žinau, kad didžiausia problema – tai teorijos pritaikymas praktikoje.

Nėra prasmės svajoti apie tobulą miestą, jei nežinai, nuo ko pradėti. Todėl sukūriau paprastą sistemą, kuri pasiteisina bet kokioje situacijoje.

fot. theportablewife.com

Štai mano patikrintas keturių žingsnių kontrolinis sąrašas:

1. Savidiagnozė dėl prioritetų – išvardink ne daugiau kaip tris dalykus, kurie tau yra svarbiausi (pragyvenimo kaina, klimatas, karjeros galimybės)
2. Nustatyk realų biudžetą – ne tik persikraustymui, bet ir pirmajam pusmečiui naujo gyvenimo
3. Patikrinkite vizų formalumus pasirinktoje šalyje – tai dažnai eliminuoja pusę galimų variantų
4. Suplanuok soft-landing – pirmąją pažintinę viešnagę 2–3 savaitėms

Trečiasis punktas yra esminis ir būtent čia praverčia konkrečių sprendimų žinojimas.

————————————————-
CASE STUDY: Portugalijos D7 viza

Mano draugė Ania pasinaudojo D7 viza, kad 2023 metais persikeltų į Porto. Reikalavimai? Apie 820 eurų pasyvių pajamų per mėnesį arba nuotolinis darbas. Procesas užtruko 4 mėnesius, bet dabar ji gyvena 10 minučių nuo vandenyno ir moka 600 eurų už studiją miesto centre.
————————————————-

Žvelgdama į ateitį, matau įdomių pokyčių patrauklių krypčių žemėlapyje. Tokie Rytų Europos miestai kaip Talinas ar Klužas-Napoka įgaus vis didesnę reikšmę – ypač po to, kai Estija įves naujas lengvatas skaitmeninėms klajokėms 2025 metais.

Įdomus faktas – vis daugiau moterų renkasi klimato požiūriu stabilius regionus. Bergenas Norvegijoje gali atrodyti keistas pasirinkimas dėl lietingo oro, bet ten temperatūra beveik nesikeičia visus metus. Ekstremalių orų reiškinių laikais tai gana protinga strategija.

Tendencija 2025 -2030 metams? Rinksime miestus ne tik pagal kainą, bet ir pagal klimato stabilumą bei skaitmeninę infrastruktūrą.

Nustok tik skaityti reitingus. Išsirink vieną miestą iš sąrašo ir suplanuok žvalgomąjį vizitą artimiausiam ketvirčiui. Tavo ateitis nelauks tobulo momento.

Magdalena 89′

gyvenimo būdo redaktorė

Luxury Blog