Naujas Louis Vuitton dangoraižis – prabangos ikona tvarumo amžiuje

Žinote, kartais pagalvoju, kad gyvename beprotiškais laikais. Louis Vuitton – šis prekės ženklas, kuris dar visai neseniai man daugiausia asocijavosi su rankinėmis – šiandien yra LVMH imperijos dalis, kurios vertė viršija 380 milijardų eurų. Tai daugiau nei visos Lenkijos BVP, jei kas nors svarsto.

Bet apie ką iš tikrųjų kalbu? Prieš kelis mėnesius mano X paskyroje pasirodė kažkas, kas mane visiškai nustebino. Įrašas apie paslaptingą projektą Šanchajuje:

“The Louis kyla Šanchajuje – prabanga naujai apibrėžta vertikalioje formoje. Atidarymas 2025 m.”

Šį įrašą peržiūrėjo daugiau nei 150 tūkstančių žmonių. Žinoma, ir aš paspaudžiau. Taip sužinojau apie planus statyti tai, ką žiniasklaida jau vadina „Naujuoju Louis Vuitton dangoraižiu“.

Naujasis Louis Vuitton dangoraižis – prabanga, arba nieko – taip paprasta!

2025 metai taps lūžio tašku prabangai architektūroje. Čia ne tik dar vienas aukštas pastatas – tai naujas požiūris, kaip premium prekių ženklai pradeda mąstyti apie erdvę. Tai matau ir kituose projektuose. Hermes, Cartier – visi staiga nori kurti ne tik parduotuves, bet ištisus kompleksus.

nuotr. privatenewport.com

Kodėl būtent dabar? Greičiausiai todėl, kad Azija tapo didžiausia prabangos rinka. O Kinija… na, ten viskas statoma didesniu mastu ir įspūdingiau.

Šiame straipsnyje apžvelgsiu tris pagrindinius šios istorijos aspektus:

• Projekto genezę – iš kur apskritai kilo idėja statyti Louis Vuitton dangoraižį
• Architektūrą – kaip atrodys šis pastatas ir kuo jis išsiskirs
• Poveikį rinkai – ar tai pakeis mūsų požiūrį į prabangą miesto erdvėje

Kartais susimąstau, ar po dvidešimties metų vaikščiosime po miestus, pilnus įvairių prekių ženklų dangoraižių. Ar kiekvienas jų turės savo išskirtinį pastatą, kaip šiandien turi savo flagship store?

Nuo skrynios iki dangoraižio – drąsios vizijos genezė

Pastaruoju metu susimąsčiau, kaip Louis Vuitton kilo idėja statyti dangoraižį. Juk viskas prasidėjo nuo mažos dirbtuvės, kurioje buvo gaminami lagaminai.

fot. vitkac.com

Žvelgdamas į šio prekės ženklo istoriją, aiškiai matau architektūrinės raidos liniją:

– 1854 – Georges-Louis Vuitton atidaro pirmąją dirbtuvę rue Neuve des Capucines Paryžiuje

– 1900 – Pirmoji tikra flagship parduotuvė Place Vendôme

– 1987 – Didysis atidarymas Tokijuje, parodęs Azijos rinkų potencialą

– 2014 – Įspūdinga parduotuvė New Bond Street Londone su judančiomis panelėmis

– 2021 – Ginza Namiki Tokijuje kaip „gyvas meno objektas“

– 2025 – Planuojama pirmojo prekės ženklo dangoraižio statybos pabaiga

Kas mane stebina šioje chronologijoje, tai laipsniškas perėjimas nuo paprasto funkcionalumo prie tikrų architektūros kūrinių. 2021 metų Ginza parduotuvė jau nebuvo paprastas prekybos taškas. Tai buvo meninė instaliacija, kuri keitėsi dienos eigoje.

Manau, kad raktas į šios evoliucijos supratimą yra būtent pastarųjų metų flagship parduotuvės. Kiekviena jų išbandė naują erdvės koncepciją. New Bond Street tikrino, kaip klientai reaguoja į dinamišką architektūrą. Ginza žengė dar toliau – ten pats pastatas tapo produktu.

Negalima pamiršti ir prekės ženklo ambasadorių vaidmens šiame procese. Prisimenu, kaip Emma Stone pozavo Londono parduotuvės fone, o šios nuotraukos apskriejo visą pasaulį. Vėliau buvo panašiai ir su Ginza – kiekviena žvaigždė, pasirodžiusi ten, automatiškai reklamavo ne tik rankines, bet ir visą architektūrinę viziją.

fot. us.louisvuitton.com

Tai gana sumanu, nes šiandien žmonės fotografuoja ne tik produktus, bet ir pačių parduotuvių interjerus. Instagram pakeitė tai, kaip prekės ženklai mąsto apie erdvę.

Iš esmės šis dangoraižis yra logiška to, ką Louis Vuitton bandė pastaraisiais metais, pasekmė. Iš pradžių nedideli eksperimentai su judančiais elementais, vėliau – visos „gyvos“ fasados. Dabar atėjo metas kažkam didesniam.

Bus įdomu pamatyti, kaip visa ši patirtis atsispindės realiame viso pastato architektūriniame projekte.

Architektūra, tvarumas ir technologijos aukštybėse

Mačiau jau keletą OMA projektų Azijoje, tačiau tai, ką Shohei Shigematsu sukūrė „The Louis“ Šanchajuje, iš tiesų yra kažkas naujo. Žiūrint į vizualizacijas, iš karto pastebimi tie būdingi aukštų pasislinkimai – tarsi kas nors būtų sudėję dėžutes į netvarkingą krūvą. Tai nėra atsitiktinumas, o apgalvotas žaidimas su tradicine dangoraižio forma.

Manau, kad įdomiausia šiame projekte yra sprendimų iš Ginza perkėlimas į visiškai kitą mastelį. Ten turėjome 12 aukštų, o čia kalbame apie tikrą dangoraižį. 2021 metų LEED Silver parodė, kad prabanga gali eiti išvien su ekologine atsakomybe. Šanchajuje jie nori žengti dar toliau.

Medžiagos – atskira istorija. Prisimenu, kaip Vendôme buvo įdiegtas visiškai perdirbto metalo sprendimas – skambėjo drąsiai, bet veikė. Dabar panaši idėja turėtų būti pritaikyta 40–50 aukštų pastate. FSC sertifikuota mediena tokiame aukštyje? Tai bus išbandymas visai industrijai. Neslėpsiu, įdomu, kaip jie išspręs priešgaisrinius ir konstrukcinius klausimus.

Visa projekto skaitmeninė dalis atrodo tokia pat ambicinga kaip ir architektūra. Programėlė su papildyta realybe ves lankytojus per visus aukštus. Kiekvienas aukštas – kita technologija, kita sąveika. Girdėjau, kad planuojama kažkas panašaus į „phygital floors“ – erdvės, kur fiziniai produktai susilieja su skaitmeniniais potyriais. Skamba futuristiškai, bet po to, ką mačiau Tokijuje, žinau, kad tai jau nebe mokslinė fantastika.

Klimato kontrolės sistemos, kaip sakoma, bus paslėptos tarpaukštinėse nišose. Gudrus sprendimas – estetika ir funkcionalumas viename. Nors įdomu, kaip tai paveiks eksploatacijos kaštus…

Šis bokštas gali pakeisti požiūrį į prabangius objektus miesto centruose. Pamatysime, ar teorija virs praktika.

fot. privatenewport.com

Kodėl šis projekt pakeis premium rinką

Ar žinote, kas man kelia klausimų? Kodėl visi kalba apie tai, kaip atrodys tas bokštas, o niekas neklausia apie tai, kas iš tikrųjų svarbu – pinigus. Aš žiūriu į tai iš verslo pusės ir matau visiškai kitą paveikslą.

LVMH 2024 metus užbaigė su 84,7 mlrd. € pajamų. Premium butikų skaičius: 460. Vidutinis pardavimų augimas atidarius flagship parduotuvę: 23%. Socialinių tinklų įsitraukimas architektūriniams projektams: vidutiniškai 28 046 „patinka“ per pirmąją savaitę.

Tai ne atsitiktinumas, kad Bernard Arnault investuoja milijonus į tokius projektus. Kiekvienas įspūdingas pastatas veikia kaip magnetas ne tik klientams, bet ir socialiniams tinklams. Žmonės fotografuoja, žymi draugus, o tai tiesiogiai virsta pardavimais.

Prisimenu, kai atidarė tą butiką Ginzoje. Mobilioji programėlė per pirmą mėnesį fiksavo 340% atsisiuntimų augimą. Internetinė prekyba regione šoktelėjo 28%. Tai ne magija – tai tiesiog gerai suplanuota strategija.

fot. adfwebmagazine.jp

Žinoma, yra ir rizikų. Vis dažniau girdisi skundai dėl prabangos prekių ženklų elitiškumo. Ir visi tie kaltinimai dėl greenwashing, kai statomas toks brangus objektas. Tačiau iš kitos pusės – milžiniškos galimybės: Azijos ir Ramiojo vandenyno rinka auga beprotiškai, o fizinių parduotuvių ir skaitmeninių technologijų derinys – mažmeninės prekybos ateitis.

Mano nuomone, šis projektas nėra milijardieriaus užgaida. Tai šaltas skaičiavimas. Kiekvienas euras, investuotas į įspūdingą architektūrą, sugrįš dvigubai per didesnius pardavimus ir prekės ženklo žinomumą. Louis Vuitton nestato bokšto – jis stato pinigų gaminimo mašiną.

O kaip visa tai paveiks visą prabangos industriją per artimiausius metus? Tai jau kita istorija.

fot. privatenewport.com

Kur žengsime toliau – scenarijai 2030+ metams

Kartais susimąstau, ar visos tos rinkos analizės išvis turi prasmę, kai žiūriu, kas vyksta su prabangių dangoraižių rinka. Bet atvirai kalbant, manau, kad esame ant lūžio taško.

Tai, ką matau šiose tendencijose, nėra tik dar vienas pastatas su brangiomis medžiagomis. Prabangios architektūros prekės ženklų vertė iki 2030 metų gali viršyti 30 milijardų dolerių – ir tai daugiausia dėl inovacijų, o ne vien kainų kėlimo. Biomedžiagos tampa norma, o ne užgaida. Mixed-reality prekyboje skamba futuristiškai, bet jau testuojama Singapūre. O ASEAN regionas? Ten vyksta tikra revoliucija šiame segmente.

Ateities prabanga nebus demonstratyvi, o harmoninga su aplinka ir technologijomis.

nuotr. eu.louisvuitton.com

Įsivaizduoju 2032 metų scenarijų. Stovi apartamentuose 60-ajame aukšte Kvala Lumpūre. Sienos iš biokompozito sugeria CO2. Langai keičia skaidrumą pagal tavo nuotaiką. Balkonas turi savo mikroklimatą. Tai ne mokslinė fantastika – pirmieji prototipai jau kuriami.

Gal tai skamba naiviai, bet tikiu, kad šie pastatai pakeis mūsų požiūrį į gyvenimą mieste.

Mark

lifestyle & business

Luxury Blog