Ar tikras Versace gaminamas Italijoje?

Ar 2025 metais prabangos prekės ženklo kilmė iš tikrųjų dar turi reikšmės, kai 60% aukščiausios klasės produktų gaminama fabrikuose visame pasaulyje?

Klausimas skamba griežtai, tačiau paliečia esmę. „Made in Italy“ šalia Versace pavadinimo nėra tik lipdukas – tai kokybės garantija, kurios rinkos vertė kasmet siekia milijardus eurų. Šiandien, kai klastotės tampa vis tobulesnės, o gamyba globalizuojasi neįtikėtinu tempu, itališka kilmė tapo paskutiniu autentiškumo bastionu.

Ar tikras Versace gaminamas Italijoje? – medūza etiketėje

Versace nuo 1978 metų ant krūtinės nešioja Medūzos simbolį. Gianni Versace šią figūrą iš graikų mitologijos pasirinko neatsitiktinai – ji turėjo hipnotizuoti ir žavėti, lygiai kaip jo kūriniai. Tačiau tai turi ir gilesnę prasmę. Medūza taip pat yra itališko meistriškumo metafora – gebėjimo meistro žvilgsniu paversti žaliavą meno kūriniu. Mados namai gimė Milane, Italijos tekstilės pramonės širdyje, kur siuvimo tradicijos perduodamos iš kartos į kartą.

Šiandien, kai kas nors perka Versace rankinę ar suknelę, moka ne tik už dizainą. Jis moka už Lombardijos manufaktūrų paveldą, už Kampanijos siuvėjų įgūdžius, už kokybės kontrolę, vykdomą pagal dešimtmečiais kurtus standartus. Tai gali skambėti iškilmingai, bet skaičiai nemeluoja – gaminiai su užrašu „Made in Italy“ vidutiniškai kainuoja 25 % daugiau nei analogai iš kitų šalių.

nuotr. versace.com

Problema ta, kad rinką užplūdo imitacijų banga. Kai kurios jų tokios kokybiškos, kad net patyrusiems kolekcininkams reikia specialių įrankių autentiškumui patikrinti. Todėl verta pažinti mechanizmus, slypinčius už itališkos Versace gamybos – nuo istorinės įmonės kilmės, per šiuolaikines autentiškumo tikrinimo technikas, iki šiandieninių fabrikų realybės.

Šio prekės ženklo istorija – tai įtraukianti kelionė per itališkos mados pramonės evoliuciją, kuri parodo, kodėl kilmė vis dar išlieka esminiu dalyku.

Adatos ir siūlo istorija – Versace gamybos raida Italijoje

Kai kas nors pamini Versace, iškart prieš akis iškyla auksinės segės, ryškūs raštai ir, žinoma, tas „Made in Italy“. Tačiau šio prekės ženklo gamybos istorija iš tikrųjų yra pasakojimas apie tai, kaip itališkas meistriškumas išgyveno globalizaciją ir vis dar laikosi tvirtai.

Gianni Versace nuo pat pradžių pasirinko Milaną. Ne Paryžių, ne Londoną – Milaną. Ir tai buvo sąmoningas sprendimas. Italų rankos, itališki įrenginiai, itališka tradicija. Kartais svarstau, ar jis suprato, kokią reikšmę šis sprendimas turės ateinančius dešimtmečius.

fot. collater.al

Tai, kas labiausiai stebina šioje istorijoje, yra nuoseklumas. Beveik pusę amžiaus Versace galėjo daugybę kartų perkelti gamybą į Kiniją, Bangladešą ar kitas žemų kaštų šalis. Ypač po 1997 metų, kai prekės ženklas išgyveno finansinius sunkumus. Tačiau jie to nepadarė.

Galbūt tai išdidumo klausimas, gal tiesiog verslo logika. Italų meistriškumas – tai ne tik įgūdžiai, tai visas ekosistema. Šilko tiekėjai iš Komo, dažyklos iš Bergamo, siuvėjos su ilgamete patirtimi. To paprastai kitur nenukopijuosi.

2018 metais Capri Holdings įsigijimas galėjo viską pakeisti, tačiau amerikiečių investuotojai pasirodė netikėtai išmintingi. Jie paliko gamybą ten, kur ji ir buvo. Investavo į modernizavimą, tvarumą, tačiau pagrindų nelietė.

Dabar, kai visas pasaulis kalba apie autentiškumą ir produktų kilmę, šie dešimtmečiai nuoseklumo pasirodo esą geriausia investicija. Kiekvienas siūlas, kiekvienas dygsnis – įrodymas, kad kai kuriuos dalykus verta daryti taip, kaip buvo daroma visada.

Technologijos prieš padirbinius – autentiškumo patikros metodai

Versace klastotės – tikra rykštė. Kartą tikrinau statistiką – neva kas trečias internetu parduodamas produktas yra padirbinys. Galbūt ne visai kas trečias, bet tikrai per daug.

Naujausios technologijos visiškai pakeitė žaidimo taisykles. Nuo 2020 metų Versace savo etiketėse įdiegė RFID sistemą. Tai maži lustai, kuriuos galima nuskaityti išmaniuoju telefonu per oficialią prekės ženklo programėlę. Tereikia priliesti telefoną prie etiketės ir iškart aišku – originalas ar ne. Tai veikia tikrai gerai, nors dar ne visi gaminiai turi šiuos lustus.

Programėlė Entrupy tapo tikru hitu tarp kolekcininkų. Gamintojas teigia, kad 2024 metais jos tikslumas siekia apie 98 procentus. Skamba galbūt per gerai, bet iš tiesų veikia praktiškai. Tereikia padaryti kelias produkto detalių nuotraukas, o dirbtinis intelektas viską išanalizuoja per kelias sekundes.

nuotr. versace.com

Vizualinė patikra vis dar išlieka pagrindinė – niekas nepakeis gero žvilgsnio.

Parengiau paprastą šešių žingsnių kontrolinį sąrašą:

1. Patikrinkite siūles – jos turi būti lygios, be išsikišusių siūlų
2. Apžiūrėkite metalines detales su Medūza – detalės turi būti ryškios, ne išplaukusios
3. Ieškok hologramos ant etikečių – tikra keičia spalvas žiūrint iš skirtingų kampų
4. Suraskite etiketę „Made in Italy“ – šriftas turi būti aiškus ir tolygus
5. Patikrinkite serijos numerį oficialioje Versace svetainėje
6. Įvertinkite pakuotę – originalai turi aukštos kokybės dėžutes iš storos kartono

Serijiniai numeriai – atskira tema. Kiekvienas tikras produktas turi unikalų kodą, kurį galima patikrinti internete. Padirbinėtojai kartais naudoja tikrus numerius, bet juos kopijuoja ant šimtų klastočių. Todėl verta patikrinti kelis elementus vienu metu.

Metalinės detalės dažnai išduoda klastotes. Tikroji Medusa turi aštrias linijas, kiekviena detalė yra aiški. Ant klastočių ji dažnai atrodo taip, lyg būtų nupiešta storu žymekliu.

Hologramos etiketėse – tai, ko padirbinėtojai vis dar nesugeba gerai atkartoti. Tikra holograma turi gilumą, švyti įvairiomis spalvomis. Klastotės būna plokščios ir nuobodžios.

Visi šie metodai geriausiai veikia kartu. Vienas patikrinimas gali nuvilti, bet jei patikrinsi penkis skirtingus dalykus, klaidos rizika beveik išnyksta. Kitas žingsnis – patikrinti, kur tiksliai gaminami originalūs produktai.

Gamyklos ir amatininkai – šiandieninė prekės ženklo gamybos geografija

Nuo Milano iki Sicilijos driekiasi Versace gamyklų tinklas, kuris 2025 metais išlieka vienu iš paskutinių itališkos mados gamybos bastionų. Tai nėra didelės gamyklos kaip Azijoje – veikiau maži, specializuoti cechai, kuriuose tradicijos susipina su šiuolaikiškumu.

Santrauka:

• 3 200 tiesioginių darbuotojų visoje Italijoje

• 1,2 mlrd. € pajamų 2023 m. (padidėjimas 180 mln. € lyginant su ankstesniais metais)

• 47% gamybos sutelkta trijuose regionuose: Lombardijoje, Toskanoje ir Markėje

Lombardija – dizaino širdis

Milanas yra ne tik pagrindinė būstinė, bet visų pirma vieta, kur gimsta prototipai ir brangiausios kolekcijos. Dirbtuvėse prie Via Manzoni dirba apie 180 siuvėjų ir technologų. Kartą mačiau ten vakarinės suknelės kūrimo procesą – nuo eskizo iki galutinio gaminio kartais praeina pusė metų.

Šios dirbtuvės yra daugiau nei paprasta gamyba. Kiekvienas elementas yra testuojamas, taisomas, tobulinamas. Čia nėra gamybos linijų įprasta to žodžio prasme.

Toskana – batų ir odos karalystė

Šis regionas sutelkia didžiausią prekės ženklo avalynės gamybos dalį. Geriausias pavyzdys – Mercury modelis iš 2024 metų kolekcijos. Šią avalynę per 27 skirtingus surinkimo etapus apdirba net 27 skirtingi amatininkai. Pirmasis žmogus išpjauna aulo dalį, paskutinis uždeda logotipą.

Vien Florencijos provincijoje Versace įdarbina daugiau nei 800 žmonių. Vidutinis atlyginimas šiose dirbtuvėse siekia apie 2 400 € per mėnesį – gerokai daugiau nei vietos vidurkis. Daugelis šių žmonių prekės ženklui dirba dešimtmečius, perduodami įgūdžius jaunesniems kolegoms.

nuotr. versace.com

Marche – gamybinė galia

Šis regionas, nors ir mažiau matomas žiniasklaidoje, yra tikras gamybos variklis. Čia gimsta dauguma rankinių ir odos aksesuarų. Skaičiai įspūdingi – vien Marche regione su Versace gamyba susijusių darbuotojų yra apie 1 400.

Įdomu tai, kad vietinės subrangos įmonės dažnai dirba tik šiam prekės ženklui. Kai kurios jų veikia jau tris kartas ir specializuojasi viename, konkrečiame elemente – pavyzdžiui, gamina tik rankinių sagtis.

Poveikis vietos ekonomikai yra didelis. Mažuose miesteliuose, tokiuose kaip Tolentino ar Fermo, su Versace susijusios įmonės dažnai yra didžiausi darbdaviai. Įmonė taip pat vykdo mokymo programas – kasmet apie 150 jaunų žmonių baigia amato kursus.

Palyginimui, Gucci Italijoje įdarbina panašų skaičių žmonių, tačiau jie paskirstyti daugiau vietovių. Tuo tarpu Prada gamyba labiau koncentruota, daugiausia Toskanoje ir Veneto regione.

Įdomu tai, kad kai kurie gamybos procesai sąmoningai nebuvo automatizuoti. Ne todėl, kad negalima – tiesiog rankų darbas suteikia kitokį rezultatą. Kartais tai atrodo ekonomiškai nelogiška, tačiau už prabangą mokantys klientai tikisi būtent šio skirtumo.

Klausimas, kiek ilgai toks modelis bus pelningas augančių kaštų ir pasaulinės konkurencijos sąlygomis. Atsakymas priklauso nuo daugelio veiksnių, lemiančių visos industrijos ateitį.

Itališkas DNR globalizacijos spaudime – kas laukia Versace?

Italų gamybos Versace analizė parodo vieną dalyką – prekės ženklas balansuoja ant ribos tarp tradicijų ir pasaulinių spaudimų. Tai nėra lengva pozicija, ypač kai Capri Holdings savininkas žiūri daugiausia į pelną, o ne į kultūrinį paveldą.

nuotr. versace.com

Artimiausi metai atneš revoliuciją prabangių prekės ženklų tiekimo grandinėje. Versace tikėtina pasieks 100% ekologišką itališką tiekimą iki 2030 metų – skamba gražiai, bet kainos gali išaugti 30–40%. Klausimas, ar vartotojai tai priims. Žinau, daugeliui tai bus kainų šokas.

Didžiausias pavojus laukia po 2025 metų, kai pasitrauks Donatella Versace. Naujas kūrybos direktorius gali neturėti tokios įtakos derybose su Capri Holdings valdyba. Rizika, kad dalis gamybos bus perkelta už Italijos ribų, drastiškai išaugs. Blockchain pagrįstas atsekamumas turėtų tai pakeisti – kiekvienas drabužio elementas bus sekamas nuo žaliavos iki butiko. Teoriškai puikus sprendimas, praktiškai… pamatysime, ar tai netaps dar vienu rinkodaros triuku.

Versace ateitis priklauso nuo mūsų visų. Kiekvienas pirkinys – tai balsas referendume, ar itališka DNR išliks globalizacijos akivaizdoje. Kartais manau, kad mes, vartotojai, turime daugiau galios, nei mums atrodo – tik turime ją naudoti sąmoningai.

Nepirkite prabangos aklai – rinkitės ją sąmoningai!

Norman

gyvenimo būdo redaktorius

Luxury Blog