Kuo deimantas skiriasi nuo brilianto?

Ar žinojai, kad deimantų rinka kasmet siekia apie 90 milijardų dolerių? Ir mimo tokios milžiniškos vertės, dauguma žmonių vis dar painioja deimantą su briliantu. Pats ilgai maniau, kad tai du skirtingi akmenys.

Tiesa paprasta, nors rinkodara ją skutėliai užmaskavo. Deimantas yra mineralas – žalias akmuo, išgaunamas iš žemės. Briliantas – tai tiesiog deimantas, kuris praėjo šlifuotojo rankas ir įgavo būdingą formą su bent 58 briaunomis. Tai tarsi painioti obuolį su obuolio griežinėliais.

fot. baunat.com

Prisimeni kampaniją „A Diamond is Forever“ iš 1947 metų? De Beers padarė kažką genialaus. Per kelis dešimtmečius įtikino pasaulį, kad deimantas yra amžinos meilės simbolis. Anksčiau niekas ypatingai jų nesureikšmindavo sužadėtuvių žieduose. Rinkodara išpopuliarino ne tik deimantą kaip simbolį, bet ir sukėlė sąvokų painiavą, kuri tęsiasi iki šiol.

Kuo deimantas skiriasi nuo brilianto? – nuo neapdoroto akmens iki spindesio

Iš tikrųjų suprantu šį painiavą. Juvelyrikos parduotuvėse niekas nesako „parduodu tau deimantą briliantiniu šlifavimu“. Jie tiesiog sako „briliantas“, tarsi tai būtų atskiras akmuo. Esu tai girdėjęs šimtus kartų.

Norint viską išsiaiškinti, verta giliau pažvelgti į tris pagrindines sritis:
– mokslines deimanto savybes ir sandarą
– šlifavimo procesą ir įvairias apdailos formas.

Visa ši industrija susiduria su įdomiais iššūkiais. Laboratorijos dabar gamina deimantus, kurių neįmanoma atskirti nuo natūralių. Jaunesnės kartos kelia klausimus apie gavybos etiką. O visuomenė vis dar pasiduoda dešimtmečių senumo rinkodaros triukams.

Tad pradėkime nuo mokslinių pagrindų – nuo to, kas iš tikrųjų yra deimantas atominiame lygmenyje ir kodėl jo struktūra daro jį tokiu išskirtiniu medžiaginiu.

Deimantas po didinamuoju stiklu – chemija, kietumas ir retumas

Visada mane žavėjo tai, kad deimantas ir grafitas iš esmės yra ta pati medžiaga. Abu sudaryti iš gryno anglies, tačiau skirtumas atomų išsidėstyme lemia, kad vienas rašo ant popieriaus, o kitas pjauna stiklą.

Deimante kiekvienas anglies atomas jungiasi su keturiais kaimynais, sudarydamas kubinį tinklą. Tai tarsi idealiai sutvarkytas miestas, kuriame kiekvienas turi savo vietą.

fot. baunat.com

Grafitas turi sluoksninę struktūrą – atomai išsidėsto plokščiais sluoksniais, kurie lengvai slysta vienas per kitą.

Šie skaičiai daro įspūdį. Deimantas šilumą praleidžia geriau nei dauguma metalų, tačiau elektros visiškai neveda. Paradoksalu, tiesa?

Natūralus deimantas susidaro giliai po žeme, esant 45–60 tūkstančių atmosferų slėgiui ir daugiau nei 1 000 laipsnių temperatūrai. Procesas trunka milijonus metų. Nenuostabu, kad per metus iškasama tik 142 milijonai karatų – atrodo daug, bet tai tik apie 28 tonos visam pasauliui.

fot. blog.brilliance.com

Sintetiniai deimantai visiškai keičia žaidimo taisykles. Laboratorijoje juos galima pagaminti per kelias savaites. Naudojami du metodai – HPHT (aukštas slėgis ir temperatūra) arba CVD (cheminis nusodinimas iš garų fazės). Fizinės savybės? Identiskos. Chemiškai jų atskirti neįmanoma.

Statistika kalba pati už save. 2025 metais sintetiniai deimantai sudarys 30% rinkos. Tai šuolis nuo kelių procentų prieš dešimtmetį. Pramonei tai revoliucija – galima turėti medžiagą su 10 kietumo pagal Moso skalę nelaukiant geologinių atsitiktinumų.

Tiesa ta, kad gamtai prireikė milijardų metų sukurti tai, ką žmonės įvaldė per kelis dešimtmečius.

Įdomus faktas pabaigai – vienas karatas yra 200 miligramų. Vidutinio žiedo deimantas sveria apie pusę karato. Mikroskopinis anglies kiekis, praėjęs pragarišką virsmą.

Kadangi jau žinome žaliavą, pažiūrėkime, ką gali tinkamas šlifavimas.

58 fasetų paslaptis – briliantinio šlifavimo galia

Kartais susimąstau, ar žmonės suvokia šį kainų skirtumą. Neapdorotas deimantas kainuoja 100–500 USD už karatą, o pavirtus briliantu? Jau apie 6 000 USD už vieną karatą. Tai ne paprastas antkainis – tai geometrinė magija.

Iš tikrųjų viskas prasidėjo nuo Vincento Peruzzi XVII amžiuje. Jis sukūrė pagrindus, bet tikrą revoliuciją sukėlė Marcel Tolkowsky 1919 metais. Jo matematinis modelis buvo proveržis. Jis apskaičiavo idealias proporcijas, kurios maksimaliai sustiprina šviesos atspindį.

Šlifavimo anatomija – tai tikras menas: 33 briaunos karūnoje, 24 paviljone ir vienas mažas culet apačioje. Karūnos kampas yra tiksliai 34,5 laipsnio. Skamba techniškai, bet kiekvienas laipsnis turi reikšmę.

Pjovimo procesas susideda iš trijų pagrindinių etapų:

1. Pirminis formavimas – pagrindinių proporcijų nustatymas
2. Karūnos šlifavimas – šios 33 viršutinės briaunos
3. Paviljono apdaila – apatinės 24 fasetos ir culet

Kodėl būtent 58 fasetų? Tai šviesos fizika. Kiekviena faseta veikia kaip mažas veidrodis. Šviesa patenka pro karūną, atsispindi nuo paviljono ir grįžta į mūsų akį. Šis spindulių šokis sukuria žvilgesį – pagrindinį balto šviesos atspindį.

Tada turime „ugnį“ – tuos vaivorykštinius blyksnius. Tai šviesos dispersija į sudedamąsias spalvas. Ir galiausiai – scintiliacija, kai deimantą judiname ir jis mirga. Šie trys efektai kartu suteikia tą hipnotizuojančią išvaizdą.

Prisimenu, kai pirmą kartą pamačiau brilianto ir kitaip šlifuoto deimanto palyginimą. Skirtumas buvo stulbinantis. Briliantas tiesiog gyveno, žibėjo, traukė akį.

Įdomu tai, kad ne visos 58 fasetos yra vienodai svarbios. Karūnos fasetos lemia žvilgesį, o paviljonas atsakingas daugiausia už „ugnį“. Culet apačioje? Beveik nematomas, bet stabilizuoja visą struktūrą.

Žinodami, kas suteikia briliantams žvilgesio, pagalvokime, kaip juos rinktis sąmoningai.

Tavo sąmoningas pasirinkimas – deimantų ateitis ir kiti žingsniai

Pastaruosius mėnesius stebiu, kaip keičiasi deimantų rinka. Tai žavi, bet kartu ir šiek tiek kelia nerimą.

nuotr. koserjewelers.com

Analitikai prognozuoja, kad sintetiniai deimantai jau iki 2030 metų gali sudaryti pusę visos rinkos. Skamba kaip mokslinė fantastika, tačiau technologijos iš tiesų taip sparčiai tobulėja. Prisimenu, dar prieš penkerius metus sintetinius deimantus buvo lengva atpažinti – o dabar? Be specialios įrangos tai praktiškai neįmanoma.

“Sintetinė revoliucija per artimiausią dešimtmetį pakeis juvelyrikos veidą – klausimas tik, ar esame tam pasiruošę.”

Būtent todėl sertifikavimas tampa itin svarbus. Kimberley procesas, pradėtas 2003 metais, pašalino daugumą „kruvinų“ deimantų iš rinkos, tačiau šiandien mums reikia dar daugiau. GIA sertifikatas jau yra standartas, o ne pasirinkimas.

Ką konkrečiai daryti prieš perkant?

• Nustatykite realų biudžetą ir jo laikykitės (lengva pasiduoti salone)

• Rinkitės patikimą pardavėją su sertifikuotais akmenimis

• Užduokite konkrečius klausimus apie kilmę ir dokumentaciją

Nesigėdiju klausti apie viską. Tai didelė investicija.

Ateitis priklausys skaidrumui – kiekvienas akmuo turės savo skaitmeninę istoriją nuo kasyklos iki žiedo.

nuotr. brilliance.com

Blockchain jau dabar seka kai kuriuos deimantus. Po kelerių metų tikriausiai skenuosime QR kodą ir matysime visą savo akmens kelią. Etinis išgavimas nustos būti tik rinkodaros šūkiu – tai taps būtinybe.

Sintetinių akmenų aptikimo technologijos taip pat tobulėja. Laboratorijos investuoja milijonus į naujus identifikavimo metodus. Tai ginklavimosi varžybos tarp sintetinių gamintojų ir ekspertų.

Kartais manau, kad ši visa revoliucija – gera permaina. Daugiau pasirinkimų, mažesnės kainos, mažiau etinių problemų. Bet iš kitos pusės – ar tūkstantmečių tradicija tiesiog išnyks?

Sąmoningas pasirinkimas šiandien reiškia daugiau nei bet kada anksčiau. Nepirkite aklai – klauskite, tikrinkite sertifikatus, rinkitės pagal savo vertybes.

Michael

investicijų ir gyvenimo būdo redaktorius

Luxury Blog