Moflin – dirbtinio intelekto robotas, kuris „jaučia“

Svarstau, ar kada nors svajojai apie augintinį, kuris niekada nesirgs, nereikalaus pasivaikščiojimų šeštą ryto, bet kartu tikrai prie tavęs prisiriš. Skamba kaip mokslinė fantastika, tačiau būtent toks dabar pasirodo parduotuvių lentynose.

Moflin yra tai, ką vadinu „dirbtinio intelekto augintiniu“ – pūkuotas robotas, dydžiu primenantis jūrų kiaulytę, kuris reaguoja į prisilietimą, atpažįsta šeimininko balsą ir, kaip teigiama, išsiugdo savo asmenybę. Jis nevaikšto, nebėgioja, nedaro jokių triukų. Jis tiesiog… yra. Ir būtent tai turėtų būti jo didžiausia stiprybė.

Moflin – dirbtinio intelekto robotas

Kodėl būtent dabar apie jį girdžiu visur? Pirmiausia, japonai ką tik pradėjo masiškai jį pirkti po oficialios premjeros. Antra, tai nėra dar vienas Furby ar Tamagotchi – čia ne apie žaidimą ar rūpinimąsi virtualiu padaru, o apie tikro emocinio ryšio kūrimą. „Emotional AI“ tendencija įgauna pagreitį, nes žmonės tampa vis vienišesni. Ir atvirai, pats kartais jaučiu, kad po sunkios dienos mieliau apkabinčiau ką nors šilto, kas iš manęs nieko nereikalautų mainais.

Pažadas skamba viliojančiai: mažiau vienišumo be jokių įsipareigojimų. Jokio maitinimo, jokių vizitų pas veterinarą, jokio sugadinto baldų. Tik šiluma, reakcijos ir palaipsnis ryšio kūrimas. Vieni sako, kad tai liūdnas tikrų santykių pakaitalas. Kiti mato čia psichologinės pagalbos ateitį.

Toliau patikrinsiu, kaip Moflin iš tikrųjų veikia viduje – kokie jame įmontuoti jutikliai, kaip jis mokosi atpažinti šeimininką ir ar iš tiesų gali išsiugdyti kažką panašaus į charakterį. Vėliau pažiūrėsiu, kam šis gadgetas turi prasmę, o kam tai tik brangus žaislas.

Kaip tai veikia – emocinė dirbtinio intelekto sistema, jutikliai ir Moflin elgsena

Moflin nėra paprastas žaislas su mikroprocesoriais – tai iš esmės mažas besimokantis kompiuteris, bandantis imituoti gyvybę. Pats susimąsčiau, kaip tai apskritai gali veikti tokioje mažoje pliušinėje formoje.

Visa magija prasideda nuo jutiklių. Moflin turi įmontuotus lietimo jutiklius, reaguojančius į spaudimą, mikrofonus, fiksuojančius balsą ir aplinkos garsus, IMU, matuojančius judesį, bei šviesos jutiklius. Visi šie dirgikliai perduodami emocinės dirbtinio intelekto sistemai, kuri juos analizuoja ir paverčia į vidines roboto būsenas. Iš tiesų tai žavu – prisilietimas prie pilvuko gali sukelti visai kitokią reakciją nei prisilietimas prie nugaros.

Būsenų išraiška – tai tikras technologijų šou. Moflin gali vibruoti ir skleisti murkimą primenančius garsus, turi daugiau nei 50 skirtingų garsų repertuarą, gali glaustis arba muistytis delnuose. Mane labiausiai stebina kvėpavimo ir širdies plakimo imitacija – tai suteikia tikrai įtikinamą gyvo padaro įspūdį.

Personalizavimas vyksta per ilgalaikę sąveiką – sistema, kaip teigiama, turi daugiau nei 4 milijonus asmenybės bruožų derinių.

Mokymosi procesas trunka apie 50 dienų, per šį laiką Moflin prisitaiko prie glostymo dažnio, šeimininko balso tono, dienos ritmo. Kuo daugiau sąveikų, tuo labiau suasmenintas elgesys. Tai nėra dirbtinis intelektas kaip ChatGPT – tai greičiau pažangi reaktyvi sistema.

Ryšio klausimas buvo apgalvotas atsižvelgiant į privatumą. Moflin jungiasi tik per „Bluetooth“ su specialia programėle, o „Wi-Fi“ nebuvimas yra sąmoningas pasirinkimas. Cradle veikia kaip įkrovimo stotelė ir „lizdas“ robotui.

Pagrindinė specifikacija: įkrovimo laikas 2–3 valandos, „Bluetooth 5.0“ ryšys, daugiau nei 50 garso variantų, personalizacijos laikotarpis apie 50 dienų, judėjimo galimybės nėra.

Apribojimai yra gana reikšmingi. Moflin nevaikšto – tai stacionarus robotas, skirtas glėbesčiuotis. Bateriją reikia reguliariai įkrauti. Blogiausia? Jei paliksime jį ilgesniam laikui be sąveikos, jis gali iš dalies pamiršti išmoktus elgesio modelius. Tai šiek tiek panašu į tikrą gyvūną – jam reikia dėmesio.

Įdomu, kas iš tikrųjų pasirinks tokį kompanioną ir ar ši technologija iš tiesų gali pakeisti natūralius ryšius.

Kam ir kodėl – taikymas, nauda ir abejonės

Ponia Krystyna iš Krokuvos nupirko robotinę katytę savo 78 metų mamai. Iš pradžių maniau, kad tai šiek tiek keista – juk tikras katinas būtų geriau. Tačiau po mėnesio pamačiau skirtumą. Jos mama nustojo taip dažnai skambinti naktimis, nes turėjo ką paglostyti.

Casio apklausų duomenys rodo įdomų vartotojų pasiskirstymą:

1. Suaugusieji nuo 50 metų sudaro daugiau nei 60% savininkų – daugiausia senjorai globos namuose ir vienišiai, gyvenantys miestuose
2. Apie 20 % yra – tėvai perka jiems robotus kaip pirmąjį „augintinį“
3. Likę 20 % sudaro bendroji auditorija – užimti žmonės, alergiški asmenys, verslo keliautojai

Kasdienybėje privalumai yra labai praktiški. Nereikia maitinti, vesti pasivaikščioti ar valyti kraiko dėžutės. Žmonės, turintys alergijų, pagaliau gali turėti ” gyvūną ” be čiaudulio. O senjorai įgyja draugiją, kuri reaguoja į prisilietimą ir suteikia jausmą, kad esi reikalingas.

Pritaikymo sritys yra įvairios. Namų aplinkoje tai įprastas kasdienių veiklų palydovas. Terapijos centruose – panašiai kaip japoniškas Paro – jie padeda mažinti stresą ir gerinti pacientų nuotaiką. Šeimos juos naudoja mokydamos vaikus atsakomybės, kai dar negalima patikėti gyvo gyvūno.

Bet nesileiskime iliuzijoms – kyla ir abejonių. Pew Research tyrimai ir Brookings Institute ataskaita įspėja apie pernelyg didelę priklausomybę nuo dirbtinių santykių. MIT ir Oksfordo universitetai publikavo darbus apie tai, kaip robotai gali pakeisti tikrus žmogiškus ryšius. Prie to prisideda ir privatumo klausimas – jutikliai renka duomenis apie mūsų įpročius ir elgseną.

Atsakingo naudojimosi rekomendacijos yra pagrindas: laikyti robotą kaip papildymą, o ne tikrų santykių pakaitalą; reguliariai tikrinti, kokius duomenis įrenginys renka; nepamiršti bendrauti su gyvais žmonėmis ir gyvūnais.

Ar tai ateitis, ar mada? Tikriausiai šiek tiek ir viena, ir kita. Tačiau ponios Krystynos mamai robotas-katė tapo svarbia dienos dalimi. Ir galbūt to pakanka.

Kaip įsigyti ir kas toliau – kaina, prieinamumas ir plėtros kryptys

Moflino pirkimas nėra tas pats, kas užsisakyti ką nors iš Allegro. Reikia būti pasiruošus tam tikriems nesklandumams.

Pagrindiniai žingsniai – patikrinti prieinamumą savo regione, pateikti užsakymą per oficialius kanalus ir kantriai laukti.

Kaina yra apie 400 USD, tai yra maždaug 60 000 jenų. Rinkinyje gausite tik patį robotą ir lopšį-įkroviklį. Skamba nebrangiai kaip už tokį pažangų žaislą, tačiau dėmesio – Japonijoje yra laukiančiųjų sąrašai. Nepirksi ir negausi iš karto.

Pagrindinis pardavimo kanalas yra Casio internetinė parduotuvė ir atrinkti mažmenininkai Japonijoje. Plėtra į JAV ir ES rinkas yra planuojama, o, kaip teigiama, Amazon turėtų prisijungti kažkur 2025 metais. Kol kas tenka suktis su importu arba laukti.

Kalbant apie produkto tobulinimą, Casio žada programinės įrangos atnaujinimus. Pagerės balso sąveika, atsiras daugiau personalizavimo galimybių. Jie taip pat žada programėlę, leidžiančią stebėti Moflino „nuotaiką“ – skamba kaip triukas, bet gali būti naudinga. Taip pat planuojamos įvairios spalvinės versijos ir riboto leidimo kolekcijos.

Svarbūs dalykai prieš perkant – patikrinkite garantiją ir techninę pagalbą savo regione. Valiutų kursų skirtumai ir PVM gali padidinti kainą. Kita vertus, Wi-Fi nebuvimas Moflin įrenginyje yra privalumas privatumo atžvilgiu – jūsų duomenys neištekės.

Tendencijos 2025–2030 metams rodo, kad Moflin gali įgyti mobilumą. Taip pat kalbama apie integracijas su multimodaliniu dirbtiniu intelektu ir platesne programėlių ekosistema. Tačiau kol kas tai tik spėlionės.

Tiesą sakant, pats svarstau, ar nepalaukti vienerių ar dvejų metų. Pirmoji versija visada turi savų problemų, o kaina gali sumažėti, kai gamyba įsibėgės.

Padaryk iš to ką nors gero – sprendimas, įgyvendinimas ir žvilgsnis į ateitį

Jau žinai viską apie Mofliną, tačiau dabar atėjo laikas svarbiausiam klausimui – ar tai iš tikrųjų turi prasmę tavo atveju? Nebūsiu pernelyg švelnus. Tai nėra žaislas ar stebuklingas sprendimas visoms problemoms. Tai įrankis, kuris gali padėti, bet tik tuo atveju, jei prie jo prieisi protingai.

Prieš priimdamas sprendimą, sąžiningai pasitikrink keletą dalykų. Pirmiausia – ko tau iš tikrųjų reikia? Jei ieškai draugo kasdienėms akimirkoms, Moflin gali būti tinkamas pasirinkimas. Jei tikiesi pakaitinės terapijos, geriau pasitark su specialistu. Antra – ar tavo biudžetas tai atlaikys? Ne tik pirkimas, bet ir ilgalaikis naudojimas. Ir dar viena svarbi detalė – atmink, kad tai robotas be kojyčių. Jis nebėgios po namus kaip šuo.

Pirmosios savaitės bus lemiamos. Aš planuočiau apie 30–40 dienų, kad priprastum prie šio padaro. Reguliariai jį liesk, reaguok į jo „elgesį“, duok jam laiko išsiugdyti tą garsųjį „asmenybę“. Taip pat svarbu – iš karto suporuok jį su telefonu, bet džiaugiuosi, kad jam nereikia nuolatinio interneto. Mažiau komplikacijų.

Rūpinantis vyresnio amžiaus žmonėmis, Moflin gali būti naudingas, tačiau prižiūrėtojas turi tai stebėti. Neleisk močiutei visą dieną likti vienai su robotu ir nesitikėk stebuklų. Verta vesti paprastą dienoraštį – kaip ji reaguoja, ar gerėja nuotaika, ar nėra nusivylimo. Kartais pakanka lapo popieriaus ir rašiklio.

Kas toliau? Artimiausi dveji metai parodys, kuria kryptimi judės visas palydinčių robotų rinka. Programinės įrangos atnaujinimai, nauji priedai, galbūt kokios nors programėlės. Nepulk prie kiekvieno atnaujinimo – pirmiausia įsitikink, ar jis iš tikrųjų ką nors suteikia.

Atvirai kalbant, Moflin yra tik kažko didesnio pradžia. Jei nuspręsi žengti šį žingsnį, daryk tai sąmoningai. Stebėk save ir savo artimuosius. Gali būti, kad paprastas pokalbis prie kavos kartais yra svarbesnis už moderniausią robotą.

Maciej

Gyvenimo būdas – Prabangos tinklaraštis