Kaip emocijos griauna investuotojo piniginę?

Emocijų gausa, kuri lydi kiekvieną iš mūsų gyvenime, stebina. Šalia tų, kurių esame sąmoningi – kaip viltis, baimė, pavydas ar meilė – egzistuoja ir visas spektras emocijų, kurios lieka už sąmoningo suvokimo ribų. Jos lydi mus kiekvienoje gyvenimo srityje. Nors investavimas turėtų būti grindžiamas skaičiavimais, prognozėmis ir logika, šiame kontekste dažnai iškyla kur kas stipresni jausmai, nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Taigi, kaip emocijos griauna investuotojo portfelį? Kaip jos veikia finansinius sprendimus? Kokius elgesio modelius kartojame investuodami ir kodėl taip lengvai leidžiame emocijoms paimti viršų?

Kas yra šiuolaikinis investuotojas ir ko jis ieško?

Šiuolaikinis investuotojas yra kur kas sudėtingesnė asmenybė nei klasikinis rimto portfelio valdytojo įvaizdis. Kaip pabrėžia Meir Statman savo knygoje Behavioral Finance (CFA Institute Research Foundation), investuotojai vadovaujasi ne vien racionaliu rizikos ir laukiamų grąžų skaičiavimu. Jie taip pat dažnai seka emocijomis, pažintiniais trumpiniais ir socialinėmis tendencijomis.

Statman nurodo, kad investuotojai siekia ne tik finansinio pelno. Jie taip pat trokšta psichologinio pasitenkinimo. Investuodami jie patenkina saugumo, statuso poreikį, o kartais ir malonumą, kylantį iš paties investavimo proceso bei rizikos. Tyrimai rodo, kad skirtingi investuotojų tipai skirtingai reaguoja į šiuos dirgiklius – mėgėjai dažniau daro inkaravimo, reprezentatyvumo ar informacijos prieinamumo klaidas. Tuo tarpu profesionalai tas pačias pažintines nuorodas naudoja sąmoningiau ir selektyviau. Įdomu tai, kad skirtingų kartų investuotojai turi skirtingus prioritetus. Todėl Z karta ir jaunesni milenialsai ieško ne tik pelno, bet ir investicijų, atitinkančių jų vertybes. Jiems tiek pat svarbūs kaip ketvirtiniai rezultatai yra ESG. Jie taip pat noriai renkasi ateities technologijas. Jaunesni investuotojai yra labiau linkę pasikliauti socialinių tinklų įtaka priimdami finansinius sprendimus.

Tuo tarpu vyresnės kartos dažniau orientuojasi į kapitalo saugumą ir stabilų, prognozuojamą augimą. Visų grupių bendras vardiklis vis dėlto yra siekis optimizuoti savo portfelį taip, kad tai nebūtų vien matematinis procesas. Todėl šiuolaikinis investuotojas yra tas, kuris balansuoja tarp rizikos, emocijų ir asmeninių tikslų, o investavimo sėkmė didele dalimi priklauso nuo savo išankstinių nuostatų ir pažinimo spąstų suvokimo. Kaip tad atrodo investuotojo portfelis XXI amžiuje ir pagal kokius principus jis formuojamas?

Kokios emocijos dažniausiai lydi investavimą ir su kuo tai susiję?

Šiuolaikinis investuotojas, remiantis Mitroffo (2011) analizėmis ir empiriniais tyrimais apie pramoninių krizių poveikį akcijų vertei, yra sudėtinga asmenybė. Jis racionalus, socialiai sąmoningas, tačiau taip pat jautrus rinkos emocijoms. Logika diktuoja, kad investuotojas vertina bendrovę per tikėtinų pinigų srautų prizmę. Taigi, jei įmonė patenka į krizę, šie srautai gali sumažėti dėl materialinių nuostolių, teisminių procesų ar klientų praradimo.

Tačiau šiuolaikinis investuotojas nebevertina vien tik skaičių. Svarbi yra ir įmonės reputacija bei jos įsipareigojimas socialinei atsakomybei. Staigus įvaizdžio praradimas ar aplaidumas krizės metu gali akimirksniu sumažinti akcijų vertę, net jei tiesioginiai finansiniai nuostoliai yra palyginti nedideli. Puikus pavyzdys – Exxon-Valdez: 1989 metais įvykusi ekologinė katastrofa padarė milžinišką žalą įmonės įvaizdžiui, kas paveikė trumpalaikį bendrovės vertinimą, nors jos finansiniai pagrindai išliko gana stabilūs. Panašiai, Bhopalo tragedija 1984 metais parodė, kaip socialinės atsakomybės stoka ir klaidos krizių valdyme gali sukelti investuotojų nerimo bangą ir dramatiškai paveikti įmonės akcijų kainas bei ilgalaikį jos įvaizdį. Analogiškai, įvaizdžio krizė paveikė bendrovės vertinimą ir 2010 metų Deepwater Horizon gręžimo platformos sprogimo atveju. BP akcijos smuko kaip niekada anksčiau.

Be to, tyrimai patvirtina, kad tokios emocijos kaip baimė ir nerimas gali sustiprinti rinkos reakcijas. Dažnai jos sukelia trumpalaikius kainų svyravimus. Šia prasme šiuolaikinio investuotojo investavimas nėra vien tik pelno maksimizavimas, bet ir stabilumo, saugumo bei prognozuojamumo paieška. Jis atsižvelgia tiek į griežtus finansinius fundamentus, tiek į nematerialius įmonės vertės veiksnius – nuo reputacijos iki socialinės atsakomybės. Jis žino, kad dinamiškoje rinkos aplinkoje abu šie elementai gali lemti investicijos sėkmę arba nesėkmę.

Ar tai, kas pasiteisina gyvenime, taip pat pasiteisina ir investuojant?

Ar tai, kas pasiteisina kasdieniame gyvenime, tinka ir investuojant? Meir Statman savo knygoje nurodo, kad emocijos ir schemos, padedančios mums išgyventi ir kurti santykius, finansų pasaulyje veikia labai panašiai – bent jau iš pirmo žvilgsnio. Kasdieniame gyvenime mūsų gebėjimas empatiškai reaguoti, greitai pastebėti grėsmes ar intuityviai suprasti kitų žmonių siunčiamus signalus yra didžiulis privalumas: tai leidžia mums išvengti pavojų, palaikyti ryšius ir priimti socialinius sprendimus efektyviai. Investuojant tie patys „emocijų filtrai“ lemia, kad finansinius duomenis interpretuojame ne vien matematiškai, o per savo patirties, baimių ir lūkesčių prizmę. Panašiai kaip bandome suprasti kito žmogaus ketinimus ar jausmus. Tačiau reikia nepamiršti, kad emocijos iš esmės yra biocheminių reakcijų seka, sukurta tam, kad sutrumpintų reakcijos kelią ir leistų veikti ypač greitai. Jos puikiai pasiteisino pirminės gyvybės grėsmės situacijose. Tačiau tai yra trumpiausias kelias, apeinantis loginę analizę.

Problema atsiranda visada, kai emocijos ima dominuoti prieš r acionalų vertinimą. Baimė prarasti gali paskatinti paniką ir akcijų pardavimą. Tuo tarpu euforija – pirkti už aukščiausią kainą. Statman atkreipia dėmesį, kad evoliuciniai mechanizmai, kurie anksčiau gelbėjo mums gyvybę, investavimo pasaulyje gali… sunaikinti investuotojo portfelį. Modeliai, kurie kasdieniame gyvenime kuria ryšius ir saugumą, finansų pasaulyje gali sukelti pernelyg stiprias reakcijas, lemti trumpalaikes klaidas ir sukelti rinkos svyravimus, kurie visiškai neatspindi įmonės fundamentinės vertės. Trumpai tariant: mūsų emocijos, išėjusios už kasdienio prisitaikymo ribų, gali tapti didžiausiu investuotojo priešu, o ne sąjungininku.

Elgesio schemos investavime ir jų poveikis investiciniam portfeliui

Elgesio schemos investavime veikia tarsi nematomos gijos, įpinančios emocijas į kiekvieną finansinį sprendimą – dažnai dar prieš mums sąmoningai jas įvertinant. Kaip pastebi Meir Statman, investuotojo portfelis nukenčia ne tik dėl baimės, nerimo ar panikos – emocijų, kurias tradiciškai laikome „neigiamomis“. Lygiai taip pat žalingos gali būti ir teigiamos emocijos, tokios kaip euforija, pernelyg didelis pasitikėjimas savimi ar noras greitai uždirbti pelną. Baimė gali paskatinti investuotoją parduoti akcijas rinkos dugne, o euforija – įsigyti rizikingų pozicijų rinkos viršūnėje. Abi šios reakcijos turi vieną bendrą bruožą – jos veda prie pirkimo aukštai ir pardavimo žemai, tai yra prie klasikinės elgesio spąstų, kurie griauna portfelio rezultatus.

Statmano ir kitų elgesio finansų mokyklos atstovų tyrimai rodo, kad žmonės rinkos signalus suvokia per „emocinį filtrą“, susiformavusį evoliucijos eigoje. Kasdieniame gyvenime tai padeda išgyventi ir kurti santykius. Tačiau investuojant šis filtras dažnai nuvilia, nes rinkos reaguoja lėčiau arba kitaip, nei diktuoja emocinė intuicija.

Pavyzdžiui, pernelyg didelis prisirišimas prie savo sėkmės gali lemti vadinamąjį per didelio pasitikėjimo šališkumą (overconfidence bias). Investuotojas pervertina savo gebėjimus ir ignoruoja rizikas, kurios racionaliai vertinant turėtų skatinti atsargumą. Tuo tarpu prisirišimas prie „mėgstamų“ akcijų (endowment effect) lemia, kad laikome jas per ilgai. Net ir tada, kai rinkos signalai aiškiai rodo, jog metas parduoti. Galutinis rezultatas? Tiek neigiamos, tiek tariamai teigiamos emocijos gali nuosekliai mažinti portfelio rezultatus. Todėl elgesio modeliai kasdienius instinktus paverčia finansinėmis spąstais.

Kaip apsaugoti savo piniginę nuo asmeninių emocijų ir elgesio modelių?

Visų pirma – sąmoningumas yra pirmasis žingsnis. Investuotojas, kuris pažįsta savo tipiškas spąstus – per didelį pasitikėjimą savimi, prisirišimą prie „mėgstamų“ akcijų ar polinkį į paniką – turi didesnę tikimybę priimti racionalius sprendimus net ir veikiamas emocinio filtro. Kitas žingsnis – disciplina ir planavimas: iš anksto nustatytos investavimo ir pasitraukimo taisyklės sumažina impulsyvių reakcijų į trumpalaikius rinkos svyravimus riziką.

Ne mažiau svarbu yra diversifikuoti portfelį. Ir tiek pagal turto klases, tiek geografiškai. Tai sumažina vieno krizės poveikį ir padeda sumažinti emocinį stresą. Galiausiai, elgesio finansų ekspertai rekomenduoja reguliarią savirefleksiją. Veiksminga yra investavimo dienoraščio vedimas. Toks įprotis padeda pastebėti pasikartojančius emocinius modelius ir išmokti, kurios „gyvenimiškos“ reakcijos padeda investuojant, o kurios kenkia portfeliui.

Kaip emocijos griauna investuotojo piniginę ir kaip atsispirti šiai elgesio jėgai?

Emocijos investavime veikia kaip nematomas mokestis. Jos gali sumažinti pelną, skatinti impulsyvius sprendimus ir lemti pernelyg didelę riziką. Tiek neigiamos emocijos, tokios kaip baimė, panika ar nusivylimas, tiek iš pažiūros teigiamos, kaip per didelė euforija ar pasitikėjimas savimi, gali paskatinti parduoti netinkamu momentu, pirkti pervertintą turtą ar per ilgai laikyti nuostolingas pozicijas. Norint sumažinti jų įtaką, verta taikyti keletą praktiškų strategijų:

1. Savo emocijų suvokimas – vesk investavimo dienoraštį. Fiksuok savo reakcijas į rinkos svyravimus. Atpažink tipiškus elgesio modelius, kurie pasireiškia krizės ar euforijos akimirkomis.
   
2. Investicinis planas ir disciplina – iš anksto nustatykite įėjimo, išėjimo taisykles ir stop-loss lygius, kad sprendimų nelemta trumpalaikės emocijos.
   
3. Diversifikacija – paskirstyk riziką tarp skirtingų turto klasių ir regionų. Tai sumažina emocinį spaudimą, kylantį dėl staigaus atskirų investicijų vertės kritimo.
   
4. Ilgalaikė perspektyva – mąstyk mėnesių ir metų, o ne dienų ar valandų kategorijomis; trumpalaikiai rinkos svyravimai neturėtų lemti tavo sprendimų.
   
5. Reguliari savirefleksija – periodiškai peržiūrėk savo sprendimus, daryk išvadas, mokykis iš klaidų ir sėkmių, kad instinktyvios emocijos taptų sąjungininku, o ne priešu. Tuomet emocijos negriauna, o kuria investuotojo portfelį.
   

Šių paprastų, bet veiksmingų žingsnių dėka emocinį filtrą, kuris tūkstantmečius padėjo išgyventi kasdieniame gyvenime, galima paversti įrankiu, padedančiu užtikrinti stabilų ir sąmoningą investicinio portfelio augimą.